Seimas priėmė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama įgyvendinti direktyvą dėl vartotojų alternatyvaus ginčų sprendimo. Už naujas nuostatas balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų.
Direktyva nustato reikalavimus alternatyvaus ginčų sprendimo subjektams ir alternatyvioms ginčų sprendimo procedūroms, siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, turėtų galimybę naudotis kokybiškomis, skaidriomis, veiksmingomis ir sąžiningomis neteisminio ginčo sprendimo procedūromis.
Įstatymų pakeitimais siekiama sudaryti palankias sąlygas vartojimo ginčų, tai yra ginčų tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų, neteisminiam sprendimui, skatinant taikų vartojimo ginčų išsprendimą, užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, tuo mažinant teismų darbo krūvį. Tačiau vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatims iš jo teisės kreiptis į teismą.
Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalės raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Tai vartotojas turės padaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalės neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutiks su vartotojo reikalavimais, privalės ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas netenkins vartotojo reikalavimų arba juos tenkins iš dalies, pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakyme turės būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, kompetentingą spręsti vartojimo ginčą.
Pagal priimtus pakeitimus, vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinės šios institucijos pagal joms priskirtas sritis: Ryšių reguliavimo tarnyba - ginčus dėl elektroninių ryšių ir pašto paslaugų, Lietuvos bankas - ginčus dėl finansinių paslaugų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos - energetikos srities ginčus, Lietuvos advokatūros advokatų taryba - vartotojų ir advokatų ginčus dėl teisminių paslaugų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba - ginčus visose kitose vartotojų teisių apsaugos srityse, kurios nepriskirtos kitų institucijų kompetencijai.
Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje jai priskirtiems ginčams nagrinėti bus sudaromos nuolatinės vartojimo ginčų komisijos. Vartojimo ginčų komisiją sudarys trys nariai: vienas - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas, vartotojų asociacijų atstovas ir verslininkus vienijančios asociacijos paskirtas atstovas. Vartojimo ginčų komisijos nagrinės vartojimo ginčus, kai ginčo suma bus ne mažesnė negu du šimtai eurų ir ginčas nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka.
