Toks posūkis nudžiugintų perdirbėjus ir cukrinių runkelių augintojus. Kad būtų buvęs toks prastas derlius kaip šiemet, augintojai sako sunkiai beprisimenantys.
Cukrinių runkelių užauginta mažiau, derlius prastesnis ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse – Baltarusijoje, Lenkijoje, bet ir Vokietijoje.
Rinkose trečdaliu nusmukusios cukraus kainos, augintojams mokėta beveik 10 eurų didesnė kaina už cukrinių runkelių toną, negu rinkose, nes taip įpareigojusios sutartys, tokias susidariusios padėties priežastis vardija Marijampolės „Arvi cukrus“. Šiemet cukraus fabrikas tedirbo vos pusantro mėnesio, pernai gamyba vyko iki sausio vidurio.
„Matau priežastį, kad buvo per mažai sudaryta kontraktų su ūkininkais. [...] Didesnė dalis ūkininkų neįvykdė kvotos įsipareigojimų, kurie buvo pasirašyti. [...] Labai pasikeitė kaina už runkelius ir dalis ūkininkų atsisakė, atsitraukė vieniems metams nuo auginimo, sakė stebės, kas darysis, kaip atrodys, ar kis kaina, kad galėtumėme apsispręsti, auginti kitais metais ar ne“, – tikina UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius Eduardas Justinas Jakevičius.
Suvalkijoje iš 189 cukrinių runkelių augintojų teliko vos 88 – tik tie ūkininkai, kurie turi įsigiję šiuolaikišką apdirbimo techniką. Pasak augintojų, be sumažėjusių cukrinių runkelių plotų, prastesnio derliaus, yra ir kitų priežasčių.
„Buvo sėja atliekama vėliau, sausra dygimo momentu labai sumažino derlių. Anksčiau kasdavom po 80 tonų ir daugiau, tai šiemet panašiai vidurkis buvo 60 tonų“, – sako cukrinių runkelių augintojas iš Vilkaviškio r. Virginijus Mykolaitis.
„Mažiau sodinome, nes nesavalaikis buvo tiesiog atsiskaitymas, šiek tiek pradelsti terminai. [...] Tikimės, kad ateity tokių problemų su atsiskaitymais nebus, ir tikimės sėkmingai toliau auginti runkelius“, – sako cukrinių runkelių augintojas iš Marijampolės r. Povilas Vaičiulis.
Pasak cukraus fabriko direktoriaus, su cukrinių runkelių augintojais už praeito derliaus kvotinius ir virškvotinius runkelius atsiskaityta. Likusi skola – apie 600 tūkstančių eurų už neplanuotą ir ne pagal sutartis užaugintą žaliavą.
„Kadangi ūkininkai dėl gero derliaus jų prisiaugino, juos supirkome, sudarėme sutartis. O kadangi parduoti virškvotinį cukrų reikalingos ES licencijos, jis buvo pagamintas ir stovėjo, kol gavome lincenzijas. Parduoti negalime, be to, nukrito kainos. Todėl susidarė skola, kurią sumokėsime“, – teigia UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius E. J. Jakevičius.
Dėl prasto derliaus Europoje, tikimasi, kad pasaulinėse rinkose cukraus kaina augs. Tačiau ES kitąmet neliks baltojo cukraus nacionalinių kvotų sistemos, todėl kiekvienas cukraus fabrikas galės gaminti tiek produkcijos, kiek realizuos. Tad perdirbėjų ir cukrinių runkelių augintojų derybos – neišvengiamos.
