„Visa tai, ką šiuo metu matome, - tai didelio masto bankų krizė. Matome nulinį bankų sektoriaus pelningumą, didžiulių rezervų formavimą, Centriniam bankui tenka vaduoti bankų sektorių nuo bankų, kurie kaip ir nėra bankai. Iš esmės situacija bankų sektoriuje labai sudėtinga, tačiau vis dėlto ji jau kontroliuojama“, - aiškino G. Grefas.
Banko vadovo teigimu, šiuo metu šalį apėmusi krizė – ilgiausiai trunkanti per pastaruosius 20 metų, o rimtesnių pasekmių pavyko išvengti tik dėl 2008-2009 m. krizės patirties, o taip pat ir laiku įvykdyto valdžios įsikišimo, rašo rbc.ru.
„Jei valdžia nebūtų skyrusi trilijono rublių, situacija galėtų būti kur kas dramatiškesnė. Vis dėlto bankų sektoriaus išvalymo procesas dar tęsis kelerius metus, tai taps rimtu išbandymu bankams“, - pabrėžė G. Grefas.
Apie bankų sektoriaus krizės pavojų G. Grefas kalbėjo dar šių metų sausio mėn. Tada jis teigė, kad dėl smukusių naftos kainų teks gerokai didinti rezervų apimtis, o valstybei teks padėti jiems didinti savo kapitalą.
„Naftos kainai tesiekiant 45 JAV dolerius 2015 m. teks suformuoti 3 trln. rublių dydžio rezervą, o tai reiškia, kad valstybė kapitalizuos bankus ir didins savo dalį juose, o bankai savo ruožtu pirks pramonines bendroves ir taps finansinėmis-pramoninėmis grupėmis. Visa Rusijos ekonomika taps valstybine“, - tada kalbėjo G. Grefas, atkreipdamas dėmesį į būtinybę radikaliai keisti ekonomikos politiką.
2015 m. gegužės mėn. „Sberbank“ vadovas pranešė, kad sunkiausia Rusijos ekonomikos krizės fazė jau pasibaigė ir prasidėjo laipsniškas bankų kreditų tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims paklausos atsigavimas.
2015 m. liepos mėn. per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu G. Grefas teigė, kad itin sunkus jo vadovaujamam bankui buvo pirmasis 2015 m. ketvirtis, o antrajame šių metų ketvirtyje situacija ėmė krypti teigiama linkme.
G. Grefas atkreipė dėmesį į Centrinio banko veiksmus. Jo teigimu, Rusijos centrinis bankas buvo priverstas imtis griežtų priemonių, tačiau būtent tokia politika labiausiai sušvelnino ir bendrąja prasme išgelbėjo situaciją.
Vėliau G. Grefas pripažino, kad šalies Centrinio banko įvykdytas perėjimas prie lankstaus rublio kurso išgelbėjo šalies ekonomiką.
„Jei Centrinis bankas būtų pakartojęs 2008 m. klaidas, kai mėgino išlaikyti rublio kursą, būtume gavę neblogą situaciją bankų sektoriuje, bet būtume nužudę visą komercinį sektorių“, - patikino jis.
2015 m. rudenį Rusijos bankų sektoriuje susiklosčiusią situaciją G. Grefas pavadino ganėtinai stabilia, tačiau neatmetė galimybės, kad dar gali ištikti smulkių, vidutinio dydžio ir net didžiųjų bankų bankrotai.
„Manau, kad iki 2016 m. pabaigos situacija sektoriuje bus ganėtinai nelengva“, - patikino jis.
Gali laukti ilgalaikė bankų krizė
Kitais metais Rusija gali susidurti su ilgalaike bankų krize. Jos simptomai – kreditinių organizacijų bankrotai, indėlininkų bėgimas ir būtinybė paremti kai kuriuos bankus. Visi šie ženklai tęsis daugiau kaip vienerius metus. Tokią pesimistinę prognozę lapkričio pradžioje paskelbė Makroekonominių analizių ir artimiausio laikmečio prognozių centras, rašo laikraštis „Nezavisimaja gazeta“.
Leidinys pažymi, kad ankstesnės prognozės dėl artėjančios recesijos, mažėjančių realiųjų pajamų ir mažmeninės rinkos susitraukimo išsipildė.
Didžiausiais užsitęsusios krizės veiksniais ekonomistai laiko neigiamą padėtį užimtumo srityje ir augantį nedarbo lygį, taip pat smarkiai nuvertėjusį ir nusilpusį rublį.
Rugsėjo mėnesį nedarbo lygis sudarė 5,2 proc. nuo ekonomiškai aktyvių gyventojų, o tai buvo 0,3 proc. didesnis rodiklis negu pernai.
Tai mažina namų ūkių galimybes apmokėti paskolas, be to, stiprina indėlininkų polinkį panikai, komentuoja „Nezavisimaja gazeta“.
Savo ruožtu rublio devalvacija trukdo reikšmingą skolą užsienio valiuta turinčioms įmonėms atkurti savo mokumą.
Laikraščio kalbintų ekspertų nuomone, tendencijų, kurios liudytų gerėjančią padėtį bankų sektoriuje, kol kas nematyti.
