„Tai reikš, kad pieno sektoriaus įmonių finansai pradės gerėti, o jų lūkesčiai – atsities“, – DELFI teigė ji.

Prieš DNB grupės ekonomistų pristatymą apie pasaulio ekonominis augimą rizikos gniaužtuose su žurnalistais kalbėjusi ekonomistė aiškino, kad prastesnius pienininkų rezultatus šiemet lėmė trys veiksniai.

„Pirmasis – rinkų praradimas, nes į Rusiją anksčiau buvo tiekiama didžiausia jų produkcijos dalis. Antras dalykas – perkamosios galios sumažėjimas ir kitų aplinkinių šalių ekonomikose (Kazachstane, Baltarusijoje), nes visų jų valiutos nuvertėjo. “, – sakė ji.

Galiausiai, pastebėjo ji, išaugo konkurencija, nes Rusijos embargas paveikė ne tik Lietuva, bet ir, pavyzdžiui, Lenkiją.

DNB analitikai prognozuoja, kad nors šiais metais Lietuvos ekonomika tik atsigauna nuo patirtų sukrėtimų, 2016 metais bus daugiau gerų žinių.

„Sparčiau kils darbo užmokestis, toliau augs vidaus vartojimas, geriau seksis eksportuotojams“, – teigiama jų pranešime.

Taip pat tikimasi atlyginimų augimo, kuris, DNB analitikų vertinimu, 2016 metais turėtų pasiekti 5 proc.

Skolų grėsmė

J. Rojaka pastebėjo, kad Lietuvos valstybės skola visos Europos kontekste atrodo neblogai, tačiau pabrėžė, kad nevalia užmigti ant laurų.

„Bendras skolos lygis jau kurį laiką nemažėja ir sudaro apie 41 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – sakė ji.

Kalbėdama apie skolų grėsmes iš kitų šalių, ekonomistė teigė, kad tai yra pagrindinė pasaulio ūkio sulėtėjimo priežastis tiek šiemet, tiek bus kitąmet. Ji paaiškino, kad šalys tiesiog nesugeba suvaldyti skolų.

„Tai reiškia, kad tiek prekių paklausa gali toliau mažėti, tiek konkurencija dėl tų pačių rinkų augtų“, – pastebėjo. J. Rojaka.

Jekaterina Rojaka

Sumažino prognozę

Antradienį pristatydami atnaujintas Baltijos šalių ekonomikos prognozes DNB analitikai teigė, kad 2015 metais sparčiausiai augs Latvijos BVP – 2,5 proc. Lietuvos augimas sieks 1,7 proc., o Estijos – 1,5 proc.

Anksčiau jie Lietuvai prognozavo 2 proc. augimą. J. Rojakos teigimu, 0,3 proc. punkto skirtumas atsirado dėl statybų sumažėjimo.

„Nors gyvenamųjų namų statyba augo, tačiau inžinerinės statybos yra didžiausia visų statybų kategorija ir ji mažėjo. Beje, tai yra juoda katė maiše, nes mes nežinome ir nematome mėnesinių tendencijų ir galime tik su verslininkais kalbėdami sužinoti“, – aiškino J. Rojaka.

Kitiems metams jų prognozės – optimistiškesnės. Lietuvos ekonomika turėtų ūgtelėti 2,8 proc., o Latvijai ir Estijai prognozuojamas atitinkamas 3 proc. ir 2,5 proc. augimas.