Taip, tai subjektyvu, bet „Investuok Lietuvoje“, nagrinėdama didžiausią proveržį pasiekusių šalių pavyzdžius, užčiuopia pasikartojančias tendencijas. Singapūras, Airija, Izraelis, Suomija – visos šios šalys pasižymi viena savybe: lyginant su kitomis turtingomis valstybėmis, jos sukūrė ekonomikos stebuklus per trumpą laikotarpį ir daugeliu atžvilgių aplenkė šalis, kurios ekonominę gerovę kūrė šimtmečiais.
Kas tie „keturi pamatiniai drambliai“, kuriuos galima atpažinti visų šių šalių sėkmės legendose?
Pirmasis ir turbūt pats svarbiausias iš jų – šalies švietimo sistema.
Prioritetine sritimi švietimą reikėtų laikyti jau vien dėl to, kad tai yra absoliutus valstybės ateities sėkmės pamatas. Dabarties, o tuo labiau ateities, ekonomika grindžiama ne gamtos ištekliais ar geopolitine padėtimi (tai galėjo būti aktualu prekybos amžiuje), bet žmonių žiniomis ir pamatiniais kūrybiniais gebėjimais. Lietuva pastaruosius ketverius metus Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE) skina laurus pritraukdama investicijas būtent dėl to, kad užsienio bendrovės vis dar randa čia talentingų žmonių.
„Kokia tuomet problema?“ – galima paklausti. Greičiausiai ta, kad turimi ištekliai senka, o jei nieko nedarysime, Lietuvoje gerai gyvens tik 10 proc. tų laimingųjų, kurie dėl išskirtinių gebėjimų dirbs globalios rinkos sąlygomis.
Kad situacija keistųsi, reikia tikros švietimo reformos: mažiau universitetų, kartais, o ne procentais daugiau studentų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics; STEM) ir mažiau socialiniuose moksluose. Studijų kokybės, kuri iškeltų aukštąsias mokyklas į geriausiųjų pasaulio universitetų 400-uką. Taip pat vidurinių mokyklų, kuriose vaikai neprarastų tikėjimo tiksliaisiais mokslais ir matytų ne vien tik formules, bet ir galimybes jomis pasinaudojant kurti ir stebinti pasaulį. Mokytojų iš didžiosios raidės, kurie žengia koja kojon su pasaulio ateities išradimais ir sugeba tuo sudominti vaikus. Dar reikia verslo ir universitetų glaudaus bendradarbiavimo, siekiant suvokti rinkos poreikius ir nevengiant futuristinių idėjų, nes universitetų absolventai dirbs virtualios valiutos bitkoinų, dronų ir robotizuotų miestų amžiuje. Taip pat universitetų kūrybiškumo centrų, kurie skatintų kurti ir eksperimentuoti su ateities technologijomis.
Antrasis „dramblys“, kurį ryškiausiai „pasikinkė“ Izraelio valstybė, yra inovacijų ekosistema.
Prestižinės ekspertų organizacijos pabrėžia, kad mažos šalys neturi kito pasirinkimo – tik valstybės lyderystė ir aiškiai nominuota institucija gali sukelti proveržį šioje srityje. Izraelyje tai „Office of the Chief Scientist“, Suomijoje – „Tekes“, Singapūre – „A*STAR“, Estijoje – „ArenguFond“. Savaime inovacijų ekosistema nesusikurs, tam reikia išteklių ir lyderystės. Čia kaip kepant sudėtingą patiekalą: norint pasiekti rezultatą, reikia žinoti visas sudedamąsias dalis, kurių prireiks, ir jokiu būdu nesupainioti jų panaudojimo eilės tvarkos.
Džiugu, kad Lietuvoje vystome mokslo slėnius, bet atrodo, kad skaniam pyragui iškepti dar reikės nemažai kitų produktų. Pasigirsta nuomonių, jog ir eilės tvarka turėjo būti kitokia… Izraelio pavyzdys rodo, kad pažangiausi šalies universitetai smarkiai plėtoja tiek pradedančiosios įmonės tipo verslo inkubatorius, tiek stambesnio „kalibro“ mokslo institutus, kuriančius rimtus išradimus ir juos užpatentuojančius. Tam, kad mokslininkams nereikėtų mokytis bendrauti su tarptautinio verslo korporacijoms, įsteigta atskira institucija, kuri rūpinasi šių išradimų komercializavimu. Visa tai prižiūri Vyriausybei pavaldus „vyriausiasis mokslininkas“, puoselėjantis šią ekosistemą ir stiprinantis silpnas grandinės dalis.
Trečioji sritis, spartinanti šalies vystymąsi, yra investuotojų „medžioklė“.
Airija ir Singapūras yra šios srities lyderiai pasaulyje. Ko visos šalys gali pasimokyti iš Airijos? Airijoje TUI pritraukimas yra didžiausias prioritetas. Visi aukščiausiojo lygio vykdomosios valdžios atstovai dirba šia linkme. „IDA Irealand“ reguliariai pristato Vyriausybei sritis, kurias reikia tobulinti norint būti patraukliausiems pasaulyje. Tai leidžia nuolat prisitaikyti prie kintančių pasaulinio verslo poreikių. Dronų, naujų verslo modelių finansų industrijoje, biotechnologinių inovacijų reguliavimas leidžia pritraukti pažangiausias pasaulio bendroves.
Airiai taip pat dešimteriopai daugiau lėšų skiria užsienio investicijų pritraukimo agentūrai „IDA Ireland“. Tai leidžia samdyti aukščiausio lygio specialistus ir išlaikyti nuolatinius biurus užsienio šalyse. „Brangu, mes tiek neturime“, – galime tvirtinti. Bet jei kiekvienas investuotas euras atneša 40 eurų grąžos, gal tai ne išlaidų klausimas?
Esminis Airijos sėkmės receptas slypi ne tik sumaniai organizuotame pardavimų procese, bet ir nuolatiniame valstybės gebėjime keistis pagal tai, kas aktualu pasaulio verslui. Netinka mokesčių sistema – pakeisim, norite modernios reguliavimo aplinkos – prašom. Nepatogios imigracijos procedūros? Jau nebe. Versle žinoma tiesa, jog pardavėjai geriausiai žino, ko nori klientai, leidžia investicijų agentūroms kaupti žinias, ko reikia ateities investuotojams. Kuo šios žinios sparčiau panaudojamos, tuo greičiau šalis juda konkurencijos kopėčiomis.
Imigracija Lietuvoje, ypač kalbant apie ekonominį jos aspektą – talentų pritraukimą, kol kas dar neatrasta žemė.
O būtent ši sritis yra viena esminių „dedamųjų“ siekiant sukurti gerovės valstybę. Ši tema iki šiol dažniausiai nagrinėjama tik kaip klausimas, kiek „galvų“ iš trečiųjų šalių priimsime. Kodėl tai svarbu investuotojų pritraukimui? Nes beveik visos pažangiausios valstybės ar miestai pasaulyje dirba siekdami pritraukti užsienio talentus. Traukti, reiškia aktyviai kviesti, reklamuoti tokią galimybę ir galbūt net padengti dalį įsikūrimo kaštų, kad žmogus priimtų tokį svarbų sprendimą. Jei šalyje įsikūrę 10 aukščiausio lygio reikiamų specialistų, tai gali būti pakankama sąlyga „Google“ ar „Apple“ investuoti šalyje milijardines sumas. Airijoje veikiančiame „Google“ biure daugiau nei pusė darbuotojų yra ne airiai (dalis lietuvių, lenkai, čekai). Ir šios investicijos tikrai nebūtų, jei Airijoje nebūtų įmanoma sukviesti žmonių iš kitų valstybių.
JAV kaip supervalstybė iš esmės gimė dėl išpuoselėto gebėjimo pritraukti gabiausius pasaulio žmones. Tai padėjo sukurti inovatyviausias pasaulio bendroves. Nesinori kartoti klišių, bet kunigaikščio Gedimino laiškai Europos amatininkams prieš kelis šimtus metų yra tai, kas mums turėtų priminti, kad tai ne šių dienų išradimas.
„Užteks vietinių“, – sakysite. Bet tada reikėtų tvirtinti ir „užteks vietinio verslo“. Airija, JAV su žalia korta, Vokietija, Anglija ir kitos šalys iniciatyviai dirba pritraukdamos talentingus užsieniečius ar emigravusius tautiečius. Ko reikia, kad ledai pajudėtų? Reformuojant mūsų migracijos sistemą nepamiršti, kad reikia modernaus padalinio, dirbančio ne su rizikomis, o su galimybėmis, ir kuriančio sprendimus, kaip pritraukti užsienio protus į Lietuvą. Kad būtų sodriau, štai jums naujas Migracijos departamento pavadinimas – talentų pritraukimo agentūra „Welcome to Lithuania“. Jos tikslas – mokslininkų, verslininkų, aukšto lygio specialistų skatinimas gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Skamba makabriškai? Bet konkurencija dėl protų jau vyksta, laikas ir mums dalyvauti rodant iniciatyvą ir kovojant dėl savo „rinkos dalies“.
Pažangiausi globalių verslų įkūrėjai sako, kad gebėjimas atpažinti tikrai esmines sritis, kuriose reikia nuolat siekti pažangos, ir neįtikėtina valia padaro žmones, bendroves ir valstybes laimėtojais. Ar Lietuva turi šansų tapti kitu sėkmės pavyzdžiu pasaulyje? Turi, bet dar lūkuriuoja... Žinojimas, jog turi galimybių, kurių neišnaudoji, erzina... Ir įkvepia.
