Imperiją perduoda sūnums
Tiek gėlininkystės ūkiuose, tiek paprastose darželiuose chrizantemos baigia gėlių metus. Nors dažnam jos asocijuosi su Vėlinėmis, šios gėlės neretai pagyvina aplinką: chrizantemomis puošiami balkonai, terasos ar laipteliai į namą.
Šiemet iš Garliavos po visą Lietuvą pasklido net 80 tūkst. vazonų įvairaus aukščio ir dydžio nakties gėlių. Taip chrizantemas vadina Daumantas, Vlado Karpavičiaus, patenkančio į šalies gėlininkų, auginančių daugiausia chrizantemų, penketuką, sūnus.
Nuo 1996 m. šiame versle besisukantis garliaviškis, gėlių imperiją perduoda sūnums Daumantui ir Mantui. Jie nuo pat mažens buvo pratinami prie šios veiklos.
„Pirmiausia privalėdavome atlikti nurodytus darbus, vėliau − paruošti pamokas, ir tik tada galėdavome imtis, ko norėdavome patys. Kitokios minties nė nebuvo, juk tėvai tiek metų puoselėjo ūkį. Lietuvoje šeimų verslai paprastai ilgai neišsilaiko: tėvai perduoda, o vaikams tai visiškai neįdomu. O mums patinka: gėlininkystė nėra moteriška sritis. Čia − kaip kulinarija: sakoma, kad tai − moterų pasaulis, bet geriausi kulinarai yra vyrai“, – šypsosi jaunasis verslininkas.
Jis rūpinasi pačiomis gėlėmis, o Mantas turi gyslelę ir gabumų ūkio dalykams. Karpavičių gėlių imperiją sudaro 4 tūkst. kv. m šiltnamių. Atsparesnių veislių chrizantemos ir kitos daugiametės gėlės auginamos lauke, 6 tūkst. kv. m plote.
„Statome dar vieną šiltnamį, jis bus gerokai modernesnis, šildomas, todėl produkcijos ateityje turėsime dar anksčiau“, – sako pašnekovas.
Mėgsta tamsą
Likus dviem savaitėms iki Vėlinių, didžioji dalis gėlių jau buvo užsakyta. Didžiausia partija – 1,5 tūkst. vazonų – iškeliavo į Šiaulius. Tada dar ne visų chrizantemų žiedai buvo išsiskleidę.
„Chrizantema – nakties gėlė, jeigu „sutrumpini“ dieną, ji greičiau pražysta“, – teigia D. Karpavičius.
Vakarop šiltnamyje automatiškai išskleidžiami juodi tentai, kurie ne tik „prailgina“ naktį, bet ir saugo nuo šalčio.
Didžioji dalis Karpavičių chrizantemų auga lauke.
Šiųmečių orų gėlininkai nevadina palankiais. „Šalnos padarė žalos, manau, nuostolių neišvengsime, ne visas gėles galėsime parduoti. Tačiau mūsų filosofija – geriau išmesti, negu pritrūkti. Praktiškai kiekvienais metais po Vėlinių dar lieka kažkiek gėlių, pernai – 12 tūkst. vazonų“, – neslepia Daumantas.
Pasak D. Karpavičius, ant balto žiedo šalnos pėdsakai matosi labiausiai, ant tamsaus – mažiau pastebimi. Skirtingai šaltį pakelia ir įvairios rūšys, viena jų – Ostra – atlaiko net -4 °C. „Be to, kuo didesnis žiedas, tuo didesnė tikimybė, kad jis nušals“, – tvirtina gėlininkas.
Gėlėmis garliaviškiai didmena ir mažmena prekiauja ne tik iš namų, bet ir turi savo logistiką. „Krūmines chrizantemas transportuoti nesunku, o stambiažiedes ir karališkąsias – sudėtingiau. Perkame specialias įmautes, kad žiedai nesitrintų vienas į kitą. Tada sąnaudos padidėja“, – sako D. Karpavičius.
Reikalauja karališkos priežiūros
Jaunasis gėlininkas pabrėžia, kad krūmines chrizantemas prižiūrėti lengviausia, o lepiausios – karališkosios.
„Jos ne veltui taip vadinamos: karališkosiomis chrizantemomis tenka daugiausia rūpintis. Reikia suformuoti vieną žiedą, suteikti erdvės, išskabyti kitų žiedų užuomazgas. Jei to neatliktume, išaugtų daug mažų žiedų. Net nevisiškai išsiskleidęs karališkosios chrizantemos žiedas yra sunkus, virsta, todėl kiekvieną reikia pririšti. Visa tai − rankų darbas: tenka pačiupinėti kiekvieną augalėlį“, – karališką priežiūrą apibūdina pašnekovas.
Pirkėjams naujovės patinka
Karpavičiai kasmet pirkėjams stengiasi pasiūlyti naujų, Europoje madingų, o pas mus dar nematytų chrizantemų. Vienos jų primena astrus, jurginus, kitos panašios į pievose augančias bitkrėsles. Prieš kelerius metus garliaviškiai pabandė į vieną vazoną sodinti 5–7 spalvų chrizantemas. Kadangi naujovė pasiteisino, dar ir šiemet prekiaujama tokiomis kompozicijomis.
„Žmonės nėra konservatyvūs, jiems patinka naujovės, o mes galime gauti geresnę kainą. Šiemet pasiūlėme kompozicijų su visžalėmis santolinomis, viksvameldžiais ir kt. Pamėginome susodinti pakopomis nuo žemiausių iki aukščiausių chrizantemų – vazonai primena laidotuvių krepšelius. Kol patys prekiavome, pirkėjams visada sakydavome, kad mirusįjį reikia gerbti, nešti gražią gėlę, nesvarbu, kad ji težydės vieną naktį“, – teigia Daumantas.
Žmogaus rankos nepakeičiamos
Ūkyje auginama ne vien chrizantemos – iš viso apie 500 rūšių gėlių. Senoviškų, pvz.: sprigių, serenčių ar lobelijų, atsisakoma, vietoj jų įsileidžiami madingieji viržiai ir kt. Daug darbų šiltnamyje mechanizuoti: laistoma automatiškai, stelažai pakeliami, nereikalingas vanduo išbėga, lauke gėles drėkina įrengtos lašelinės. Tačiau žmogaus rankos nepakeičiamos, kai reikia sodinti, pririšti užaugusias gėles. Prasidėjus šalnoms, darbų dar padaugėjo – lauke rankomis reikia užtraukti ir atitraukti plėveles.
Karpavičių gėlininkystės ūkyje nuolat dirba 10 žmonių, o vasarą papildomai priimamos dar kelios moterys. „Kitaip neišsiverstume, net jei ir patys pridedame ranką“, – sako pašnekovas.
Jolanta Goj ūkyje dirba daugiau nei 10 metų.
„Pripratau ir savęs neįsivaizduoju kitur. Kol jėgos leis, šio darbo neapleisiu. Lengviausia ir smagiausia man − sodinti, o ir rezultatas džiugina. Sunkiausia vasarą: šiltnamyje tada karšta, gėlės vysta, nespėji palaistyti. Gėlių priežiūra nėra sudėtinga, o darbas fiziškai nesunkus“, – sako moteris.
Nors visą darbo dieną mato vien gėles, namuose jomis nustatytos palangės. „Ir lauke esu prisisodinusi. Gėlės labai puošia. Aplinka su gėlėmis ir be jų, visai kitaip atrodo“, – sako ponia Jolanta.
Atostogomis džiaugsis neilgai
Pasak D. Karpavičiaus, gėlininkai po Vėlinių gerą savaitę gali atostogauti.
„Pailsėję tvarkome šiltnamį: atjungiame vandenį, kad neužšaltų sistema, nuplauname stelažus; pasiruošiame vazonus: pakeičiame žemę, sukrauname ant stelažų. Taip sutaupome laiko – pavasarį belieka tik sodinti. Nuo sausio vėl prasideda darbai: sodinami našlaičių daigeliai − jos kovo mėnesį jau pražįsta. Šias gėles žmonės taip pat perka ne vien kapams apsodinti, yra margų, smulkiažiedžių, svyrančių, jos tinka ir namams puošti“, – darbus vardija ponas Daumantas.
Jei kovą dar nelabai šilta, tenka susilaikyti nuo gėlių sodinimo.
Pasak pašnekovo, šiluma − vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių žydėjimą, trąšos – antroje vietoje. „Nesvarbu, ar gėlės žydės, laistome trąšomis, jos padeda lapui ir visam augalui. Trąšos gėlei – kaip maistas žmogui. Prie šių komponentų tėtis dar prideda žmogaus meilę: jis liepia gėlėms net padainuoti. Aš nelabai tikiu tokiais dalykais“, – sako jaunasis gėlininkas.
Vis dėlto Karpavičių šiltnamyje skamba nuotaikinga muzika. O akimis sunkiai aprėpiama spalvinga žiedų jūra leidžia pamiršti, kad už sienos karaliauja šalnotas ruduo.
Chrizantemos – auksinės gėlės
Chrizantemų kilmė nėra visai aiški, kadangi kinai šį augalą kryžmino dar 500 m. pr. Kristų. Tai − tropinės gėlės, į mūsų kraštus atkeliavusios iš Azijos šalių: Kinijos, Indijos, Korėjos ir Japonijos. Europiečiai šias gėles pradėjo auginti gerokai vėliau – tik 18 a. Garsus švedų biologas Carlas Linnaeusas jas pavadino „auksinėmis gėlėmis“ − chrysanthemum: graikiškas žodis chrysos reiškia auksą, anthemion – gėlė.
Astrinių šeima, kuriai priklauso chrizantemos, bene didžiausia – joje yra per 1 tūkst. genčių ir 20 tūkst. rūšių. Chrizantemos klasifikuojamos ir pagal graižų formą, ir pagal žydėjimo laiką, tačiau dažniausiai skiriamos dvi chrizantemų grupės: stambiažiedžių, kurių graižų skersmuo yra 10–25 cm, ir smulkiažiedžių, kurių graižų skersmuo – iki 10 cm.
Japonijoje „auksinės gėlės“ ypač vertinamos: gerais darbais išgarsėję žmonės apdovanojami „Chrizantemos“ ordinu, šioje šalyje kasmet švenčiama Chrizantemų šventė. Japonai chrizantemas laiko ilgo gyvenimo, laimės ir sėkmės simboliu.
