Tokios paskirties projektui įgyvendinti būtinas galimo poveikio aplinkai tyrimas, su jo vertinimo išvadomis būtinai supažindinama visuomenė. Kol kas Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas" vadovai Savivaldybėje tik domėjosi galimybėmis rekonstruojant senuosius laidojimo namus įrengti krematoriumą Olandų g. 22.

„Norėdama Laidojimo rūmų pastate sumontuoti kremavimo įrangą, bendrovė turės kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl kremavimo poveikio aplinkai vertinimo. Jį atlikus, su vertinimo išvadomis supažindinami gyventojai ir tik gavus išvadą, kad tokia veikla Laidojimo rūmuose leistina, galės kreiptis į savivaldybę dėl statybos leidimo", - sako laikinoji Miesto plėtros departamento vadovė Rūta Matonienė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokio leidimo nėra išdavusi.

Vasaros viduryje lietuviško kapitalo bendrovės AB „K2 LT", valdančios Kėdainių krematoriumą, neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime pritarta bendrovės plėtros planui. Akcininkų sprendimu, bus įsigyjama antrosios kremavimo linijos įranga ir pradedami pirminiai veiksmai dėl antrojo šalyje krematoriumo statybų. Jį planuojama statyti prie Vilniaus, primena ELTA.

Pasak bendrovės „K2 LT" direktoriaus Vytenio Labanausko, Vilniaus apskrityje gyvena didžiausia šalies gyventojų dalis, tad randasi būtinybė gerinti šios paslaugos prieinamumą sostinėje.

„Jau yra atrinkti keli galimi žemės plotai Vilniaus apylinkėse ir dabar, akcininkams patvirtinus plėtrą, galima rinktis tinkamiausią variantą.

„Bet kokiu atveju, krematoriumas nebus statomas gyvenamuosiuose rajonuose, - pabrėžia įmonės vadovas. - Statybos bus vykdomos taip, kaip ir Kėdainiuose - griežtai laikantis visų būtinų aplinkosauginių reikalavimų".

V. Labanausko teigimu, antrosios linijos pajėgumas bus toks pat, kaip ir pirmosios, t. y. 4000 kremavimų per metus, bet ji bus inovatyvesnė, nes technologijos sparčiai patobulėjo.

Bendrovės vadovas pabrėžia, kad nors įmonė turi sukaupusi dalį lėšų plėtrai iš savo veiklos, planų įgyvendinimą labai paspartino per akcijų emisiją pritraukti pinigai.

„Suteikus žmonėms galimybę investuoti savo pinigus į gana nestandartinį Lietuvoje verslą, daug greičiau ir paprasčiau buvo gautos lėšos investicijai į technologinę ir geografinę veiklos plėtrą", - yra sakęs V. Labanauskas.