Antradienį Seimas pritarė Sveikatos reikalų komiteto išvadai atmesti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kurioje buvo siūloma šį draudimą atidėti iki 2019 metų. Už siūlymą projektą atmesti balsavo 50 Seimo narių, prieš – 9, susilaikė 16 parlamentarų.
Projekto iniciatoriai tvirtino, kad siūlomas pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, nes būtina parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurie nepažeis mažmeninės prekybos lygiavertiškumo, konkurencijos sąlygų.
Sveikatos reikalų komitetas savo išvadoje pažymėjo, kad prekybos alkoholiniais gėrimais stacionariosiose degalinėse draudimas buvo priimtas dar 2011 metų pabaigoje, taigi nustatytas 4 metų pereinamasis laikotarpis ūkio subjektams prisitaikyti prie pasikeitusio reguliavimo. „Ūkio subjektai per šį laikotarpį galėjo tinkamai pasirengti nustatomam draudimui“, – tvirtinama komiteto išvadoje.
Seimo apsisprendimą mažinti alkoholio prieinamumą sveikino Seimo narės Rima Baškienė, Rasa Juknevičienė, Larisa Dmitrijeva ir kiti.
Tuo tarpu socialdemokratas Bronius Bradauskas sakė, kad uždraudus prekiauti alkoholiu degalinėse prarasime kelis šimtus darbo vietų. Parlamentaro nuomone, kaimuose bus prekiaujama „pilstuku“ ir dar labiau klestės juodoji rinka.
Seimo narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys irgi mano, kad draudimai nepadės pasiekti norimo tikslo – sumažinti alkoholio prieinamumą.
Pasirašė peticijas degalinėse
Po Seimo sprendimo pranešimą spaudai išplatino Lietuviškų degalinių sąjunga. Pranešime teigiama, kad per savaitę daugiau kaip 8 tūkst. degalinių klientų pareiškė nepritarę Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama degalinėse uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tiek žmonių pasirašė peticijas degalinėse, kurios priklauso Lietuviškų degalinių sąjungai.
Peticijoje teigiama, kad draudimas nebus efektyvus mažinant bendrąjį alkoholio vartojimą, nes degalinėse parduodama tik 1,9 % viso šalyje parduodamo alkoholio. Taip pat gyventojai praras vieninteles legalias prekybos vietas, kadangi dalis degalinių kaimuose ir miesteliuose tapo vienintelėmis parduotuvėmis, kur gyventojai gali įsigyti būtiniausių prekių. Gyventojai taip pat baiminasi, kad dalis kaimiškų degalinių bus uždarytos ir regionuose didės nedarbas, o dėl sumažėjusios degalinių konkurencijos ir padidėjusios didžiųjų tinklų monopolijos regionuose išaugs degalų kainos.
Vienoje degalinėje surinktų parašų kiekis svyruoja nuo 200 iki 500. Parašai buvo renkami įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose esančiose Lietuviškų degalinių sąjungos degalinėse: Alytuje, Aukštadvaryje, Druskininkuose, Eišiškėse, Gargžduose, Grigiškėse, Kantališkėse, Kaune, Kirtimuose, Klaipėdoje, Kudirkos Naumiestyje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Miklusėnuose, Palangoje, Palemone, Sasnavoje, Šalčininkuose, Šiauliuose, Šilalėje, Širvintose, Ukmergėje, Utenoje, Vilniuje, Visagine.
Pranešime spaudai rašoma, kad 2015 m. spalio pabaigoje rinkos tyrimų bendrovės „Eurotela“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa taip pat parodė, kad šalies gyventojai nepritaria dirbtiniams alkoholio prekybos ribojimams. Pagal apklausą, 94 % Lietuvos gyventojų mano, kad sausio 1 d. uždraudus parduoti alkoholinius gėrimus degalinių parduotuvėse, jų alkoholio vartojimo įpročiai nesikeis. Apklausa taip pat atskleidė, kad 83 % gyventojų turi nuomonę, kokių priemonių reikia imtis siekiant mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Beveik pusė (49 %) teigia, kad geriausias būdas – gyventojų švietimas apie alkoholio daromą žalą, 15 % – kad alkoholio vartojimą sumažinti padėtų pardavimo laiko ribojimas. Kad vertėtų didinti alkoholinių gėrimų kainas arba mažinti prekybos vietų prekiaujančių stipriaisiais gėrimais skaičių mano tiek pat – po 8 % visuomenės. Už valstybės monopolio sukūrimą prekiaujant alkoholiu pasisako 3 % apklaustųjų.
