Įsileido į pyragų kepyklą: kokie skoniai nesužavėjo lietuvių

Lapkričio 6 d. - pyragų diena. Laiko tešlai minkyti bei kepimo skardoms neturintys gyventojai renkasi lengvesnį būdą – keliauja į prekybos tinklus ir pyragų dieną bei per kitas šventes saldumynus perka iš parduotuvių lentynų. Tačiau ne visi konditerijos technologų sukurti receptai sužavi lietuvių gomurius ir širdis.

Prekybos tinklo „Iki“ kepyklos skyriaus vadovė Nijolia Juchnevič jau 17 metų dirba su konditerijos ir duonos gaminiais. Prieš beveik dvidešimtmetį pradėjusi dirbti mažoje kepyklėlėje vienoje Vilniaus parduotuvėje moteris labai greitai tapo maisto technologe, o vėliau – visų prekybos tinklo kepyklų vadove. Šiuo metu prekybos tinklas „Iki“ turi keturias dideles kepyklas Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

N. Juchnevič žurnalistus įsileido į kepyklą Panevėžyje. Čia vienu metu dirba apie 16 pamainos darbuotojų. Iš viso šio miesto kepykloje sukurtos 53 darbo vietos.

Per dieną visiems konditerijos ir duonos gaminiams sunaudojama apie 800 kg miltų. Per visas keturias kepyklas – kasdien sudaužoma apie 1 tūkst. kiaušinių.

Panevėžio kepykla išsidėsčiusi per du aukštus: pirmajame kepami tortai, pyragai, pyragėliai, antrajame – duona, bandelės ir sausainiai. Iš viso per dieną šioje kepykloje pagaminama apie 900 kg pyragų, iškepama apie 7 tūkst. bandelių ir duonos gaminių, apie 300 – pyragaičių, 200 kg – sausainių.

Iš Panevėžyje esančios kepyklos gaminiai kasdien iškeliauja į 48 parduotuves Birštone, Šiauliuose, Panevėžyje ir visame Aukštaitijos regione.

N. Juchnevič pasakoja, kad kas tris mėnesius pasiūloma vis naujų konditerinių ir duonos gaminių. Technologai sukuria apie 30-40 naujų gaminių, tačiau tik pusė jų pradedami gaminti ir pasiekia parduotuvių lentynas.

Maisto technologams tenka sudėtinga užduotis – reikia sugalvoti ne tik kaip nustebinti klientą, bet kad ir produkto skonis patiktų pirkėjams.

„Bandėme pasiūlyti produktų su čili pipirais, tortą su šafranu, bet šie gaminiai nepasiteisino. Taip pat ir žaliosios arbatos tortas, gal buvo 2-3 metais per anksti pasiūlytas“, - kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, sunku pirkėjams įsiūlyti ir desertų su mėtomis.

O N. Juchnevič su kolegomis eksperimentuoti nebijo: šią vasarą parduotuvėse buvo galima įsigyti, pavyzdžiui, tortą, kurio gamyboje naudojami žalią spalvą tortui suteikiantys špinatai.

Iš viso kepykloje vienu metu gaminami 25 rūšių tortai.

Kepyklos skyriaus vadovė pasakojo, kad tarp skirtingų Lietuvos regionų nematyti didelių skirtumų renkantis desertus. Apskritai minėto prekės ženklo parduotuvėse daugiausia iš savos gamybos saldumynų nuperkama Kuršėnų vyniotinio, Napaleono pyrago, jogurtinio-vaisinio pyrago, tiramisu ir tartalečių.

Kalbėdama apie tortus ir pyragus specialistė patarė, kad ką tik iškeptų ar pagamintų saldėsių nereikėtų skubėti valgyti: „Produktai dar nėra subrendę. Reikėtų palaikyti. Pirkėjai dažnai prašo šios dienos gamybos torto, o gal kaip tik poros dienų tortas gali būti skanesnis“.

Pasikvietusi žurnalistus į antrą kepyklos aukštą N. Juchnevič rodo, kaip kepamos įvairios bandelės, duona ir sausainiai.

Pasiteiravus, kokie originalesni produktai naudojami duonos ir miltinių produktų gamyboje, moteris paminėjo moliūgų miltus, speltos (kviečių rūšis) grūdus. Taip pat duona kepama su grikių miltais ar morkomis.

Tarp bandelių, pasak pašnekovės, populiariausi – kruasanai: su šokoladu, plikytu kremu.

„O dabar labai išpopuliarėjo ir su migdolais, nors pirkėjams juos siūlome jau seniai“, - kalbėjo ji.

N. Juchnevič pastebėjo, kai prieš 17 metų pradėjo dirbti su konditeriniais gaminiais, lietuvius buvo labai sunku įpratinti prie naujų skanių, tačiau dabar, kai jie daug daugiau keliauja, mato pasaulį, patys klausia parduotuvėse užsienio virtuvių skanumynų.