Tokią šalies gyventojų taikstymosi su prezidento Vladimiro Putino politika priežastį interviu leidiniui „Novaja gazeta“ pasiūlė Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto dekanas Aleksandras Auzanas.

Jis paaiškino, kad V. Putinui tapus prezidentu gyventojai su valdžia pasirašė sutartį, kai mainais į dosnias socialines išmokas atsilyginama nuolankumu.

„Tačiau pokryminėje Rusijoje šis susitarimas byra į šipulius, – teigė A. Auzanas. – Nuo 2014 metų vietoje gerovės žmonėms buvo pasiūlytas priklausimo didžiai valstybei statusas.“

Mažėjantys atlyginimai

Su pigios naftos, Vakarų sankcijų ir negyvybingos ekonomikos problemomis susiduriantis Rusijos ūkis, „Bloomberg“ apklaustų analitikų manymu, šiemet susitrauks 3,6 proc., o 2016–2017 metais paaugs 1,8 proc.

Dauguma dirbančiųjų šalyje sumažėjusius atlyginimus jau pajuto. Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, realios gyventojų pajamos šių metų rugsėjį buvo 4,3 proc. mažesnės nei prieš metus. Mažėjimas fiksuojamas jau 10 mėnesių iš eilės.

Tuo metu maisto kainos didėja – per pirmąjį 2015 metų pusmetį jos paaugo 10,6 proc.

Belieka tikėtis, kad ekonomikos dugnas jau nebetoli. Nors BVP, Ekonominės plėtros ministerijos vertinimu, trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė 4,3 proc., tačiau investicijų mažėjimas pagreitį praranda. Rugpjūtį jos sumažėjo 6,8 proc., o rugsėjį jau vos 5,6 proc.

Tiesa, mažmeninė prekyba ir toliau mažėja po maždaug 10 proc. kas mėnesį.

Viską lemia nafta

Tai, kad vienintelis kelias iš ekonominės duobės Rusijai yra struktūrinės reformos, neseniai pripažino ir šalies centrinis bankas.

Jo parengtoje ataskaitoje teigiama, kad ekonomika turi adaptuotis prie naujos realybės naftos rinkoje.

„Jei anksčiau barelis naftos kainuodavo 100–110 JAV dolerių, tai šiandien jis yra 40–50 proc. pigesnis. Dėl to smarkiai svyruoja valiutų kursai. Pavyzdžiui, nuo 2014 metų sausio iki 2015 metų liepos rublis atpigo 28 proc. užsienio valiutų atžvilgiu. Per tą patį laikotarpį 42 proc. nukrito rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu“, – rašoma banko ataskaitoje.

Beje, šių metų vasaros pabaigoje buvo užfiksuotas ilgiausias WTI rūšies naftos pigimo periodas nuo pat „perestroikos“ Sovietų Sąjungoje laikų.

Tada nafta taip pat pigo aštuonias savaites iš eilės ir, kaip priminė naujienų agentūra „Reuters“, barelio kaina nukrito nuo 30 iki 10 JAV dolerių.

Savo naftos kainų prognozė prieš kurį laiką sumažino ir Ekonominės plėtros ministerija. Dabar teigiama, kad šiemet barelis naftos kainuos 52 dolerius, o kitąmet šiek tiek padidės ir sudarys 55 dolerius.

„O 2017 ir 2018 metais naftos kaina sieks 60 dolerių“, – tikino ministras Aleksejus Uliukajevas.

Tačiau net ir sumažintos prognozės atrodo per daug optimistinėmis „Sberbank CIB“ analitikams, kurie skaičiuoja, kad jeigu barelio kaina nukristų iki 45 dolerių, tada dolerio kursas galėtų pakilti iki 70 rublių. Jie neatmeta ir 40 dolerių už barelį galimybės.

Kirto per biudžetą

Atpigusi nafta ir susitraukęs šalies ūkis atsispindi ir Rusijos biudžete. Kitų metų šalies biudžetas pagrįstas 50 dolerių už barelį kaina.

Finansų ministerijos parengtame biudžeto projekte, kurį išnagrinėjo gazeta.ru, tikimasi, kad šalies ekonomika augs 0,7 proc., o infliacija sieks 6,4 proc.

Planuojamos biudžeto pajamos – 13,577 trln. rublių, o išlaidos – 15,761 trln. rublių. Savo ruožtu bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sudaryti 78,672 trln. rublių.

Kitų metų Rusijos biudžete mažėja finansavimas beveik visoms sritims: švietimui ir sveikatos apsaugai, aprūpinimui gyvenamuoju plotu. Tačiau daugiau bus skiriama valstybės ir savivaldybių skolų tvarkymui.

Finansų ministerija anksčiau siūlė mažinti ir išlaidas nacionalinei gynybai, tačiau galiausiai pasidavė kariškių spaudimui ir Dūmai pateiktame projekte išlaidos šiai sričiai padidintos 259 mlrd. rublių.

Vienas iš daugiausiai diskusijų keliančių klausimų 2016 metais yra pensijų indeksavimas. Vyriausybė jį siūlo indeksuoti vos 4 proc., o tai yra mažiau nei Finansų ministerijos infliacijos prognozė (be to, tikėtina, kad išties ji bus dar didesnė). Palyginimui, šiemet pensijos buvo indeksuojamos 11,4 proc.

Foto: AP/Scanpix

Jei Rusijos vyriausybės pasiūlymo bus atsisakyta, tada greičiausiai reikės dar labiau naudoti sukauptu rezervų fondu, iš kurio vien šiemet prireiks 2,6 trln. rublių, jei biudžeto deficitas sudarys 3 proc. BVP.

Skaičiuojama, kad 2016 ir 2017 metais gali prireikti dar po 1 trln. rublių. Tad net jeigu dabartinės ekonominės prognozės išsipildytų ir nebūtų prastesnės, 2018 metais fondas vis tiek liktų tuščias.

Ar gali pasikeisti?

Kaip pastebi Rusijos centrinis bankas, nors plaukiojantis rublio kursas sumažina naftos kainos svyravimo įtaką, tačiau pigi nafta pakeis visos Rusijos ekonomikos struktūrą, o dėl to darbo jėga ir kapitalas pereis į naujus verslo sektorius.

„Tačiau šis procesas Rusijoje bus ilgas. Taip yra dėl struktūrinių problemų ekonomikoje, kurios neigiamai veikia produktyvumą“, – pabrėžiama jo ataskaitoje.

Foto: RIA/Scanpix

A. Auzanas teigė, kad optimistinis šalies vystymosi scenarijus, kai dėl kritusių naftos kainų elitas tampa labiau priklausomas nuo visuomenės, o tai tampa stimulu žmogiškojo kapitalo vystymuisi ir institutų šalies viduje kūrimui, gali būti realus, bet tik po mažiausiai 3 metų.

„Rusijai nepavyksta pakeisti savo institutų dėl susiklosčiusios kultūros, o šis dalykas keičiasi 15–20 metų“, – sakė jis.