Jie abu anksčiau dirbo banke „Citadele“, kuriam tada vadovavo dabartinė savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, taigi kilo įtarimų, kad savo naujus postus T. Balsevičius ir S. Mocevičius gavo nevisai skaidriai.
Tačiau A. Vaikunskienė tokias kalbas kategoriškai neigia. „Jie abu buvo atrinkti pagal savivaldybėje galiojančią ir jokių įstatymų nepažeidžiančią procedūrą“, – DELFI sakė ji.
Pašnekovė tikino, kad šioje istorijoje nėra jokio interesų konflikto, o žmonių kompetencija yra atitinkama.
Ji taip pat pažymėjo, kad T. Balsevičius buvo atrinktas viešo konkurso būdu, kuris buvo skelbtas viešai ir ne viename informaciniame kanale. Tuo metu S. Mocevičius į VGEAT paskirtas įmonės valdybos, kuri taip pat rinkosi ne iš vieno kandidato.
„Dėl šių žmonių kompetencijos neabejoju ir manau, kad jie dirbs gerai“, – teigė A. Vaitkunskienė.
Problemų buvo ir daugiau
Dar prieš kurį laiką buvo kilusios diskusijos apie naują „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ (VAATC) vadovą Tomą Vaitkevičių, mat jis yra buvęs sostinės mero Remigijaus Šimašiaus bendradarbis Teisingumo ministerijoje.
Kai R. Šimašius dirbo teisingumo ministru, T. Vaitkevičius buvo jo viceministru.
Tada irgi įtarta, kad be konkurso VAATC vadovu tapęs T. Vaitkevičius galėjo būti proteguojamas, tačiau A. Vaitkunskienė jį taip pat gynė. Ji aiškino, kad VAATC yra uždaroji akcinė bendrovė ir jai viešo konkurso skelbti nebuvo būtina, be to, T. Vaitkevičius yra geras teisininkas, o tai buvo vienas iš prioritetų renkant įmonės vadovą.
Problemų buvo kilę ir „Vilniaus šilumos tinkluose“ (VŠT), kuriuos prieš kurį laiką paliko tiek beveik visa naujai išrinkta valdyba, tiek naujai paskirta direktorė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
R. Šimašius DELFI pripažino, kad dar ne visose savivaldybės įmonėse pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų.
„Kai kur atsirado užstrigimų, – šią savaitę DELFI sakė meras. – Nebijau to įvardinti, nes VŠT problemos yra susijusios ne tik su pačios įmonės valdymų, bet ir politinės.“
Meras paaiškino, kad VŠT privačiai bendrovei „Vilniaus energija“ buvo labai ilgam suteikusi privilegijuotą padėtį, kai per sutartis su savivaldybe buvo sąmoningai sudėliota schema, suteikusi išskirtines monopolio teises bei galimybę realiai piktnaudžiauti.
„Sąveika su politika – labai didelė ir VŠT kol kas sunku išeiti iš tokios padėties, kai yra tiesioginis politikų dalyvavimas. Nors kitur judame gana sklandžiai, bet dar ne visur atėjo ta stadija, kai naujai išrinktos valdybos pajudėjo reikiama linkme“, – sakė R. Šimašius.
Spaudimo nejaučia
Laikinai VŠT direktoriaus pareigas einantis Marius Burokas sakė, kad šiuo metu politikų kišimosi į savo darbą nejaučia, nors negalėjo pakomentuoti, kas įmonėje vyko anksčiau.
„Kai kuriuos klausimus deriname su savivaldybe, pavyzdžiui, dėl nuomos sutarties su „Vilniaus energija“, nes ji yra viena iš šalių. Tad reikia tai daryti ir formuoti bendrą poziciją. Nepavadinčiau to kišimusi ar bandymu daryti įtaką. Tai natūrali darbinė tvarka“, – DELFI sakė M. Burokas ir pridūrė, kad politikai jokių, jo supratimu, nelogiškų sprendimų nesiūlo.
Pašnekovas teigė, kad VŠT šiuo metu atlieka visas jai paskirtas funkcijas: vykdo nuomos sutarties priežiūrą, tvarkosi įmonės viduje, ruošiasi turto perėmimui iš „Vilniaus energijos“.
Susiprato patys
R. Šimašius sakė, kad tikisi savivaldybės valdomų įmonių pertvarką užbaigti iki kitų metų pavasario pabaigos. Jis taip pat papasakojo, kas padaryta per pirmąjį pusmetį.
„Iš pradžių patvirtinome įmonių valdysenos modelio tvarką. Tada reikėjo atsižvelgiant į modelio principus suformuoti naujas institucijas – ekspertų darbo grupę (kuri sprendžia dėl bendros politikos) ir atrankos komitetą (kuris atrenka naujų valdybų narius). Taip pat užtruko pats valdybų narių atrinkimas ir kol jie sudarė veiklos strategijas savo įmonėse“, – pasakojo meras.
Kiekvienoje savivaldybės įmonių valdyboje atsirado bent po vieną nepriklausomą narį. Tokių iš viso yra 25.
„Tai įnešė šviežio kraujo ir požiūrio. Dar susumuosime rezultatus, bet matome, kad tai leido efektyviau naudoti išteklius, identifikuoti tikslus, taip pat – kur reikia vadovybės pasikeitimų“, – sakė R. Šimašius.
Vadovybės pokyčių buvo net tik VŠT. Prieš kurį laiką iš pareigų pasitraukė ilgametis „Vilniaus vandenų“ (VV) vadovas Valentinas Miltienis. Po jo sekė „Vilniaus viešojo transporto“ (VŠT) generalinis direktorius Gintaras Nakutis. Juos atitinkamai pakeitė laikinai pareigas einantys Gintautas Maniušis ir Rimantas Markauskas.
Vos paskelbus apie VV ir VVT vadovų išėjimą iš darbo aiškinta, kad jie tai padarė savanoriškai, tačiau ne vienam vilniečiui tokie teiginiai galėjo sukelti abejonių.
R. Šimašius papasakojo, kad situacijų buvo įvairių. „Vienu atveju valdybos nariai, susipažinę su situacija, pasakė, kad taip toliau dirbti nebegalima ir vadovas viską suprato. Kitu atveju, vadovas suprato, kad jo veikimo būdas neatitinka akcininko (savivaldybės – DELFI) lūkesčių.
Žinoma, daugeliu atveju neatsitiktinumas, kad per pusmetį po rinkimų savanoriškų išėjimų yra daugiau, nei pusmetį iki rinkimų“, – pastebėjo R. Šimašius, bet pabrėžė, kad su dauguma vadovų atsisveikino gražiuoju.
Įžūliai vengiama
R. Šimašius kalbėdamas apie VV ir VVT pasakojo, kad šiose įmonėse situacija nebuvo tokia politizuota kaip VŠT.
„Reikėjo pokyčių, nes buvo klaustukų dėl skaidrumo ir kitų dalykų, – sakė jis. – Bet bent jau nebuvo įžūliai vengiama suteikti informaciją kaip darė VŠT, kai vos ne per teismą reikia išsireikalauti duomenis apie savo turtą – tai yra nenormalu.“
Sostinės meras teigė, kad mato daug rezervų kaip VV paversti dar efektyvesne įmone, nors ji ir šiandien dirba neprastai. Tuo metu su VVT jis mato daugiau problemų, nes ši įmonė yra prasiskolinusi ir jai reikalingas kokybės šuolis.
R. Šimašius pažymėjo, kad siekiant panašių tikslų ir kitose įmonėse labai praverčia nepriklausomi valdybų nariai, kurie buvo priimti dviem etapais.
Pirmuoju savivaldybės vadovybė pakvietė kelis tarp verslininkų gerą reputaciją turinčius asmenis. Antrąjį etapą organizavo jau suformuotas Atrankos komitetas ir jo metu į valdybas pateko atitinkamą kvalifikaciją turinčių jaunesnių bei ne tokių žinomų žmonių.
Kai kas kelia nerimą
Viena iš pirmųjų į naujai suformuotas valdybas pateko „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė. Kaip pati sako, mero kvietimu.
Oficialiai už investicijų pritraukimą į Vilnių atsakingos „Start Vilnius“ valdyboje dirbant R. Skyrienė sakė, kad sutiko, nes tokia veikla susijusi su jo tiesioginiu darbu.
„Tačiau turiu pasakyti, kad ta įmonė labai įdomi. Kol kas nematau, kad galėsiu daryti savo srities darbą. Ant tos įmonės užkrauta viskas, kas įmanoma. Ji buvo atsakinga už „Air Lituanica“, dabar grąžina pinigus. Kol išsivalys ir pradės dirbti tai, ką turėtų daryti, praeis nemažai laiko“, – DELFI sakė R. Skyrienė.
Nors pačią įmonių pertvarką ji vertino palankiai, pastebėjo, kad ją neramina, ar išsispręs „savivaldybės politikų kišimosi dalykai“.
„Taip būdavo anksčiau, o kaip bus toliau – kol kas nežinau. Kol kas negaliu pasakyti, kad trukdytų“, – sakė ji.
Savo ruožtu per Atrankos komiteto filtrą praėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas šiuo metu dirba „Susisiekimo paslaugų“ ir „Vilniaus plano“ valdybose.
Jis pasakojo, kad prieš pradėdamas dirbti manė, jog viskas bus daug blogiau.
„Susisiekimo paslaugos“ tikrai yra sveika ir gerą įspūdį daranti įmonė, – DELFI sakė S. Besagirskas. – Tikėjausi, kad bus daug blogiau. Tačiau valdyba pakankamai gerai surinkta ir visi žino, ko nori ir pasiryžę dirbti. Nėra kažkokių užkulisinių žaidimų, kad kas nors siektų kažkokios naudos.“
Kiek blogesnę padėtį pašnekovas pamatė „Vilniaus plane“. „Manau, kad ten darbo reikės įdėti gerokai daugiau, nes problemų yra daugiau“, – sakė jis.
S. Besagirkas pažymėjo, kad labai bijojo scenarijaus, kad taps formalios valdybos dalimi, kai prisidengiant nepriklausomais žmonėmis bus daroma kažkokia politika, tačiau pirmasis įspūdis yra priešingas.
Nepakeisti liko trys
Naujus direktorius per pastarąjį pusmetį taip pat gavo „Vilniaus planas“ (l.e.p. Jonas Treinys),„Susisiekimo paslaugos“ (l.e.p. Modesta Gusarovienė) ir „Start Vilnius“ (Marius Baranauskas).
Tad su senais vadovais liko tik „Vilniaus vystymo kompanija“ (Renatas Dūdonis) ir „Grinda“ (Algimantas Vilūnas). Savivaldybei taip pat priklauso „Vilniaus parkai“, kuriems vadovauja Jolanta Lukošienė, tačiau šią įmonę numatoma likviduoti.
DELFI primena, kad savivaldybės suformuotoje ekspertų darbo grupėje dirba „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis, Britų prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Chrisas Butleris, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas, „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, investicinio banko „RBC Capital Markets“ viceprezidentas Daumantas Mockus ir „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Šios institucijos narius teikė R. Šimašius, o savivaldybės taryba jo siūlymui pritarė.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės sudarytame Atrankos komitete dirba „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, vadovų paieškos įmonėje „Pedersen & Partners Ecxecutive Search“ dirbanti Kristina Vaivadaitė ir „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis.
Pradėjus pertvarką savivaldybėje taip pat įsteigtas Turto valdymo centras, kuris yra suformuotas iš tų pačių savivaldybės darbuotojų, įgyvendina savininko ir akcininko funkcijas, stebi, analizuoja ir apibendrina įmonių informaciją, finansinius ir nefinansinius rodiklius, rengia skaidrumo ataskaitas, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas tarybai, savivaldybės vadovybei įmonių valdymo klausimais.
