Statistikos departamento duomenimis, mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 700,9 ir buvo daugiau nei 5 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai.
Tačiau DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad šį prieaugį jaučia tik dalis žmonių, nes tokie rodikliai kaip didėjanti naudotų prekių prekybos apyvarta rodo, kad socialinė atskirtis Lietuvoje didėja. Pasak jos, šiuo metu nuo 2006 metų atotrūkis tarp uždirbančių daugiausiai ir mažiausiai yra pats didžiausias.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sutiko, kad ekonomikos prieaugis visų žmonių dar nepasiekė, tačiau pabrėžė, jog tai jau visai greitai turėtų įvykti.
Perka drabužius
Statistikos departamentas paskelbė, kad rugsėjį mažmeninė prekyba buvo 5,9 proc. didesnė nei pernai. Labiausiai didėjo prekyba maisto, gėrimų ir tabako produktais (17 proc.) Taip pat augo prekyba informacijos ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekėmis, laikrodžiais, juvelyriniais dirbiniais bei kitomis naujomis prekėmis specializuotuose parduotuvėse.
Kaip pastebėjo J. Rojaka, įdomu tai, kad 10 proc. augo prekyba naudotais daiktais. Ji teigė, kad pastaruoju metu didėja ir nuotaikų skirtumai atskirose pajamų dydžio grupėse.
„Matosi, kad labai smarkiai paplatėjo atotrūkis tarp skurdžiausio sluoksnio ir žmonių, uždirbančių daugiausiai. Nuo 2006 metų tas atotrūkis yra pats didžiausias“, – DELFI sakė ji.
Ekonomistė teigė, kad nelygybės didėjimą Lietuvoje rodo ir Pasaulio banko bei „Human Development Report“ tyrimai, nors jų duomenis ir šiek tiek senesni.
„Mažiausias atotrūkis buvo per krizę, t. y. kai visiems buvo labai blogai, o dabar, kai situacija po truputį stabilizuojasi, atotrūkis platėja. Skirtumas ryškėja, nes mažiausiai uždirbančiųjų padėtis praktiškai negerėja“, – kalbėjo J. Rojaka.
Vertindamas naudotų daiktų prekybos rodiklį Ž. Mauricas buvo atsargesnis. „Gali būti, kad rūbų pardavimai apskritai auga, o tai reikštų kitokią tendenciją – kad žmonės pinigus jau leidžia ne tik maistui ar būsto išlaikymui, bet yra linkę daugiau išleisti ir atsinaujinti savo aprangą“, – sakė jis.
Tačiau jis pritarė, kad tik vis dar tik dalies gyventojų pajamos auga. Daugiausiai padidėjo specialistų, kurių ekonomikoje trūksta, atlyginimai, kai pensijos praktiškai nekito.
„Jei kalbame apie pensininkus, kurie daugiau išleidžia dėvėtiems drabužiams, tai galima traktuoti, kaip didėjančią socialinę atskirtį. Tačiau taip dažniausiai ir būna po kiekvieno ekonominio sukrėtimo. Iš pradžių pajamos pradeda augti labai netolygiai“, – sakė Ž. Mauricas.
Uždavinys Vyriausybei
„Nordea“ ekonomistas teigė, kad tokioje ekonominėje aplinkoje Vyriausybės uždavinys yra užtikrinti, kad pajamos augtų tolygiau ir socialinė atskirtis nedidėtų per stipriai.
Šiam tikslui labai tinka neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas (NPD). Taip pat ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas.
J. Rojaka sutiko, kad reikia kelti NPD, bet dėl didesnės MMA buvo skeptiška.
„MMA įtaka yra maža, nes po mokesčių į jį gaunančių sąskaitą nukrenta labai nedaug“, – sakė ji.
Ji minėjo ir tai, kad šie įrankiai socialinės atskirties į kitą pusę nepakreiptų. Ekonomistė paaiškino, kad tokiu būdu galima kovoti su pasekmėmis, tačiau jie neužtikrins ilgalaikio pajamų subalansavimo. Tam reiktų mažesnių mokesčių ir spartaus, bet subalansuoto ekonominio augimo.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad dėl Lietuvoje galiojančių didelių darbo mokesčių nukenčia tiek darbuotojai (nes dalį gauna vokelyje arba apskritai negauna, nes darbdaviui neapsimoka tokią didelę naštą mokėti), tiek pensininkai bei viešojo sektoriaus darbuotojai (nes kai darbo užmokestis mažas, tada surenkama mažai pajamų į biudžetą ir nėra ko paskirstyti).
„Tai toks užburtas ratas. Atrodytų ekonomika auga, bet prieaugis iki visų žmonių neateina. Tačiau jau artėjame prie pozityvesnio laikotarpio, kai dėl augančių atlyginimų pinigų srautas turėtų pasiekti ir tuos, kurie gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigė jis.
