Kas penkerius metus įvairiuose pasaulio kraštuose rengiama „Expo“ paroda šiemet vyko Italijoje, joje dalyvavo beveik pusantro šimto šalių. Šalia didžiųjų pasaulio ekonomikų, galėjusių savo paviljonams išleisti ir keliasdešimt milijonų eurų, pvz., Jungtiniai Arabų Emyratai (72), Kinija (60), balta it nuotaka, subalansuota ir kampuota stovėjo Lietuva, dalyvavimui išleidusi 4 milijonus eurų, pusę sumos - paviljono statyboms.
Kaip ir buvo tikėtasi, „Expo“ parodą aplankė 20 milijonų žmonių. Generalinis Lietuvos paviljono komisaras Romas Jankauskas vadovavosi logika, kad kas dešimtas iš 20 milijonų užsuko ir į „Lietuvą“, tuo metu jos vardą, kadangi paviljonas stovėjo netoli pagrindinio įėjimo, pamatė 90 proc. lankytojų.
Paskutiniais mėnesiais („Expo 2015“ vyko nuo gegužės iki lapkričio – aut. past.) parodą Milane užplūdo šimtatūkstantinės minios. Kad patektų į kai kuriuos paviljonus, žmonės eilėse turėjo laukti ir po dvi valandas, tad per vieną dieną buvo neįmanoma apžiūrėti visų „šalių“. Lankytojai ėjo ten, kur jiems pasirodė įdomu, apie ką buvo girdėję teigiamų atsiliepimų.
Baltą Lietuvos paviljoną „Balansas“ sudarė du tiltu sujungti kubai, pirmasis korpusas buvo skirtas tradicijoms, antrasis inovacijoms. Kaip Lietuvos paviljonas pasirodė prieš kitus? „Dviejų statinių junginys intrigavo lankytojus, o ekspozicijos įrengtos juodojoje ir baltojoje salėse jų taip pat nenuvildavo. Parodoje buvo daug panašių paviljonų: vieni jų mediniai, pvz., Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Airijos, Estijos, net paskutiniu metu atsisakę dalyvauti parodoje latviai turėjo pasirengę medinio pastato projektą, kiti pridengti įtemptais tentais (Vokietijos, Kuveito, Ispanijos), dar kituose įkomponuoti stikliniai gaubliai (Azerbaidžano, Belgijos, Jungtinių Arabų Emyratų). Lietuvos paviljoną galima būtų priskirti baltųjų pastatų grupei (Italijos, P. Korėjos, Čekijos), tačiau jis išsiskyrė originalia ažūrinės skardos apdaila”, - pasakojo už Lietuvos paviljoną atsakingas R. Jankauskas.
Kokį įspūdį padarėme lankytojams?
Didžiąją visų „Expo“ lankytojų dalį sudarė parodos šeimininkai italai, tad paklausėme jų nuomonės. „Iš lauko mažai patraukia akį, tiesiog du kubai, ir apšvietimas, pagal mane, gana neskoningas. Viduje gražu pasižiūrėti, įdomiai suprojektuota, nors balanso tema, mano požiūriu, nebuvo gerai išplėtota. Žodžiu, manęs nesužavėjo. Be to, personalas buvo gana šaltas, ypač restorane, nors pavalgėme tikrai skaniai”, - sakė 34 m. personalo skyriaus vadovas Francesco iš Milano.
„Paviljonas tai toks paprastas, bet rengdami maisto degustacijas, manau, pasiekė visai gerų rezultatų”, - svarstė vadybininku dirbantis 40 m. Luigi iš Milano. Kaip teigė komisaras R. Jankauskas, Lietuvos paviljonas buvo vienas tarp nedaugelio, kuriuose dažnai rengtos maisto, gėrimų degustacijos ir kultūriniai renginiai.
„Lietuviai galėjo pasirodyti geriau. Mano dėmesį patraukė tik kai kurie su Italija susiję eksponatai, bet nieko daugiau”, - sakė milanietis vadybininkas, 49 m. Maurizio.
„Labiausiai patiko tai, kad radau savo mėgstamo alaus”, – džiaugėsi 48 m. matininkas Giuseppe iš Tigliole d'Asti miestelio. „Paviljono architektūra paremta Le Corbusier stiliumi ir yra labai konservatyvi. Minimalizmas man patinka, bet bendras paviljono vaizdas neprezentuoja nei lietuvių tautos, nei atitinka „Expo“ temą“, - sakė 28 m. architektūros studentas Pietro iš Romos.
„Man pasirodė, kad 100 proc. pataikėte į temą: pristatėte tradicinius gaminius ir aplinkai draugiškas technologijas, pamenu iš pieno išrūgų pagamintą maisto plėvelę vaisiams, taip pat salotą, augančią po LED šviestukais, iš kavos tirščių išgaunamą aliejų industrijai“, - įspūdžiais pasidalino vadovaujamas pareigas užimanti 57 m. Sandra iš Forlì.
„Pirmiausia atkreipiau dėmesį į labai konkrečią paviljono architektūrą, atrodė tarsi kuri nors Europos Sąjungos agentūros būstinė, o ne paviljonas, kuris bus išmontuotas po 6 mėnesių. Apsilankęs viduje suvokiau dviejų kubų reikšmę. Personalas buvo kompetentingas, tačiau labai jau šiaurietiškas ir abejingas: jiems buvo vienodai, kad suprantu lietuviškai!“ – sakė 41 m. banko darbuotojas Federico iš Florencijos.
Per silpnas balsas
Lietuvos paviljono projekto statybas įgyvendino dviejų lietuvių, Sauliaus Geco, 51, Vaivos Rinkūnaitės, 30, ir italo Gabriele Chiaretti, 39, Romoje įkurta „Workshop of Open Architecture“ (WOA) architektų studija. Trijulė susipažino dar dirbdama pas lietuvių kilmės pasaulinę architektūros žvaigždę Massimiliano Fuksą. Pasak G. Chiaretti, kai vienoje vietoje susitinka daug įdomių dalykų, dėmesį patraukti gali tik išskirtinumas.
„Lankytojai atvažiuoja smagiai praleisti dieną ir susipažinti su šalimi. „Expo“ tai pramogų, interesų, žaidimų miksas. Paviljono viduje yra turinys, kuris pristato šalį, tačiau paties turinio pristatymui gali būti tūkstančiai kitų būdų. Reikia atkreipti dėmesį“, - teigė architektas G. Chiaretti, projektavęs Gousen bokštą Šendženo mieste, Montecatini termes Italijoje.
Pvz., brazilai savo paviljone pakabino didžiulį tinklą, ant kurio lankytojai galėjo vaikščioti ir šokinėti. Ir tik jį perėjęs galėjai patekti į paviljoną. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl brazilų paviljonas tapo vienu populiariausių. Kaip pastebėjo kitas studijos architektas Saulius Gecas, šalia mūsiškio stovėjęs Baltarusijos paviljonas vos tik atidarius parodą atkreipė daugiau italų televizijos dėmesio, nei Lietuva.
„Ten kaip pagrindinis akcentas sukosi tarsi laiko ratas, ekspozicijos erdvės mažytės, bet pati paviljono architektūra buvo emozionali, tokia „wow“, o „Expo“ būtent tas ir yra. Jei nori padaryti gestą, turi duoti laisvės kūrybai, nebūti kukliu, atvirkščiai. Čia turi išsirėkti kaip reikiant, o mūsų balselis su tais dviem milijonais buvo plonutis ir mažiukas“, - sakė S. Gecas.
Dirbdamas M. Fukso studijoje lietuvis vadovavo Kinijos Šendženo miesto oro uosto terminalo 3 statyboms, tame pačiame mieste buvo atsakingas už Guosen bokšto ir Čengdu miesto kultūros centro dizainus. S.Gecas kurį laiką vadovavo M. Fukso studijai Kinijoje. Dar dirbdamas Jungtinėse Valstijose suprojektavo ir pastatė Lietuvos Respublikos ambasadą Vašingtone.
Laimėjo Kaunas, pastatė Roma
Tarptautinių projektų patirties turinčios trijulės paslaugomis įgyvendinant Lietuvos paviljoną šiųmetėje „Expo“ parodoje pasinaudojo Aplinkos ministerija, nors projekto konkursą ir buvo laimėję kauniečių „JAS“ studija su „Balansas“ projektu. Iškilo abejonių dėl konkurso skaidrumo, nes viena iš 11 vertinimo komisijos narių buvo „JAS“ studijos vadovo Virginijaus Juozaičio žmona, buvusi aplinkos viceministrė ir dabartinė premjero A. Butkevičiaus patarėja Jūratė Juozaitienė. Projektą įsigijo ministerija ir jo realizavimą patikėjo WOA studijai. Pastaroji, kartu su Niujorko lietuviu menininku Ray Bartkumi, taip pat dalyvavo paviljono projektavimo konkurse ir užėmė trečią vietą.
Pasimiršo išradimo džiaugsmas
„Expo 2015“ paroda buvo skirta maisto, aplinkos, bado problemoms, stengtasi į jas atkreipti dėmesį ir raginta susimąstyti, tačiau iš pirmo žvilgsnio, kaip juokavo kai kurie lankytojai, pati paroda labiau priminė šešis mėnesius vykusią puotą, kurioje netrūko nei maisto, nei linksmybių. Nuo 19 a. vykstanti „Expo“, WOA architektų manymu, prarado savo pirminę koncepciją, t.y. išradimo šventę. „Monrealyje B. Fulleris sukūrė geodezinį kupolą, kuris iki šiol yra laikomas simboliu, arba „Atomas“ Briuselyje, Eifelio bokštas Paryžiuje. Amerikiečiai sukonstravo apžvalgos ratą, jis vienu metu galėjo pakelti 1000 žmonių, jie gi norėjo padaryti kažką įspūdingesnio nei Eifelio bokštas. Dabar viskas nuėjo tokia praktine kryptimi, kaip čia greičiau, mažiau, paprasčiau. O iš esmės turi būti sprogimas, naujas impulsas į priekį“, - sakė architektas S. Gecas.
Nugalėjo bitės ir medus
„Expo“ architektų komisija geriausiu parodoje išrinko medaus ir bičių temą pasirinkusį anglų paviljoną. Jis simbolizavo didžiulį avilį, šalia kurio driekėsi žaliosios zonos su Anglijos pievoms būdinga augmenija, fone skambėjo gamtos garsų muzika, ir pasivaikščiojimas iki avilio priminė bičių kelionę. Pats paviljono avilys skaitmeniniu būdu buvo sujungtas su tikru aviliu Notingame. Ir kai į pastarąjį iš laukų sugrįždavo bitės, jame įmontuoti jutikliai perduodavo signalą į Milaną. Čia esančio paviljono LED šviestukai, beveik 900, nušvisdavo įvairiomis spalvomis.
„Nieko mes neišradome. Pastatėme dvi dėžutes, kurias estetiškai suvedėme į maksimumą, kad atrodytų gražiai. Mūsų vienintelis pliusas - balta spalva. Milane, kaip žinia, vasaromis labai karšta. Balta spalva atspindi šviesą. Turėjome dvigubas sienas, pvz., gipso ir metalo. Metalas atmuša šviesą ir sugeria karštį, todėl viduje jie turėjo sutaupyti energijos vėsindami patalpas. Tai čia ir buvo mūsų išradimas. Išrasti kažką nauja su labai ribotu biudžetu pakankamai sunku, juo labiau konkuruoti su turtingiausiomis pasaulio valstybėmis“, - paklaustas, ką iš architektūrinės pusės išrado lietuviai, paaiškino S. Gecas.
Prasilenkė su žaliosios architektūros idėja
Architektai taip pat pastebėjo, kad Lietuvos paviljono statybos prasilenkė su žaliosios architektūros idėjomis. „Pagal projektą, fasadas, rampų parapetai turėjo būti iš stiklo, vadinamojo U glass, bet jis buvo per brangus, be to, nebūtų pakakę laiko jam pagaminti, tad padarėme sieną iš vandeniui atsparaus gipskartonio ir metalinio tinklo, parapetus iš balto metalo. Lietuvos paviljone nebuvo išryškinta pačios „Expo“ parodos žaliosiosios architektūros idėja. Pvz., kiniečiai išardys savo piviljoną ir parsiveš namo, tai bus jų muziejaus ekspozicinė erdvė.
Japonai padarys tą patį. Kitų paviljonai pastatyti iš medžiagų, kurias galima naudoti dar karą. Tuo metu Lietuvos paviljono medžiagos nebus darkart panaudotos“, - sakė architektė Vaiva Rinkūnaitė, pastaruoju metu kartu su studijos kolegomis užsiimanti Lietuvos ambasados Romoje naujų patalpų įrengimu. Vieni pagrindinių lietuvės projektų - Muzikos teatras ir eskpozicijų centras Rhike parke Tbilisyje, aukščiausios klasės vila Doha Katare, Pjemonto regiono administracijos biurų dangoraižis Turine, kuris yra aukščiausias Italijoje. Prie pastarojo projekto kartu dirbo ir G. Chiaretti.
Paaiškino, kodėl lietuvis turėtų didžiuotis
Romoje dirbančių architektų nuomone, „Expo“ paroda valstybei yra geriausia vieta būti pastebėtai, tam nereikėtų taupyti, ir lietuviai turėtų jausti pasididžiavimą savo paviljonu.
„Tai galimybė parodyti, kad mes nesame nei rusai, nei lenkai, parodyti, ką sugebėjome nuveikti per 25 metus. Čia tas pats, kaip didžiuotis operos solistu V. Noreika, krepšininku A. Saboniu. Lietuvis kaime didžiavosi, kad kitas lietuvis koncertuoja po visą pasaulį. Šie žmonės kažkokios naudos paprastam lietuviui neduoda, bet jis vis tiek jais didžiuojasi“, - kalbėjo S.Gecas. - Žmogus, kuris nepažįsta Lietuvos, elementaru, gali atvažiuoti pasižiūrėti, čia turizmas, ir jo pinigai.
Kitas dalykas, verslininkas pamatęs paviljoną, pagalvos, a, lietuviai yra pakankamai išradingi žmonės. Jei kuris nors ateis ieškoti darbo, aš jį, aišku, priimsiu, nes jie sugeba kurti. Čia yra kokybė. Tu parodai valstybės kokybę. Deja, šiame pasaulyje kuklumas ne visada puošia“. Kaip patikslino paviljono komisaras, „Expo“ parodos skirtos paprastam lankytojui ir padeda stiprinti šalies įvaizdį. „Dalyvavimo sėkmė čia paprastai matuojama ne pasirašytų sutarčių skaičiumi, o išaugusiu susidomėjimu mūsų šalimi, sustiprėjusiu pasitikėjimu tarptautinėje arenoje, užsimezgusiais ryšiais ir naujų partnerių suradimu“, - tvirtino R. Jankauskas.
Šventė Lietuvos dieną pusiau užsidarę
Lietuva stiprino savo įvaizdį ir liepos 15 – ąją, tądien „Expo“ parodoje vyko Lietuvos nacionalinė diena (visos šalys dalyvės skirtingomis dienomis šventė savo nacionalines dienas – aut. past.). Tačiau paviljonas buvo kurį laiką uždarytas, restoranas, kuriame galėjai paragauti lietuviškos virtuvės patiekalų, apskritai neveikė. Į šventę paviljono administracija pakvietė Italijos lietuvių bendruomenę, kvietime žadėdama renginiais gausią programą ir kiekvienam po nemokamą bilietą, kuris suteikė galimybę laisvai lankytis visuose paviljonuose (vienas bilietas į „Expo“ parodą kainavo apie 40 eurų – aut. past.). Tądien į šventę susirinko daugiau kaip šimtas Italijos lietuvių su šeimomis, kai kurie įveikė kelis šimtus kilometrų, kad atvyktų į Milaną. Šventės atidaryme, kuris vyko ne paviljone, bet koncertų zonoje, dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, ceremonija sulaukė žiniasklaidos dėmesio, Italijos lietuviai linksmai dainavo ir mojavo paviljono darbuotojų įteiktomis trispalvėmis. Tik šypsenos jiems dingo atėjus prie paviljono: į jį pateko valdininkai ir iš Lietuvos atvykę žurnalistai, likusiems durys buvo uždarytos.
Vieniems trūko nervai, kitiems buvo smagu
Iš pradžių administracija pranešė, kad paviljonas ir restoranas veiks vėliau, tačiau sugrįžus po kelių valandų paaiškėjo, kad restoranas apskritai nebus atidarytas, nes jis ruošiamas užsienio valstybių atstovų vakariniam priėmimui. Apie tai kvietime lietuvių bendruomenei užsiminta nebuvo.
Po šio nesusipratimo socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos. „Ne tik lietuviai nesuprato, kodėl uždaryta. Jūs per daug ten visi viduj užsidarę buvote. Reikėjo pasiklausyt praeinančių kitų šalių atstovų nustebusių komentarų“, - piktinosi viena Italijos lietuvė ir pasidalino įtarimais, kad lietuviai buvo pakviesti tik tam, kad prezidentė nekalbėtų pustuštėje arenoje.
„Kai garbinga ponia (generalinio komisaro pavaduotoja Rimutė Kėkštienė – aut. past.) išėjo su lėkšte pilna šakočio gabalėlių ir pasiūlė valgyt, galvojau, sprogsiu iš nervų, o kai pasiūlė pažiūrėt šakočio kepimą iš šono kažkur per langelį, viskas, paskutiniai nervai nutrūko, pasileidom per Azijos ir Arabų paviljonus. Smagi diena buvo ir be Lietuvos“, - atviravo kita Italijos lietuvė.
„Komisaras nevertas pareigų, nes supratimo nei apie diplomatinius santykius, nei Lietuvos įvaizdžio formavimą neturi, jei pasikvietęs tautiečius ir su Lietuva susibičiuliavusios savivaldybės delegaciją su meru priešaky - uždaro jiems duris!“ – ūžė „Lietuviai Italijoje“ Facebook grupė. „Durys buvo uždarytos ne tik lietuviams, bet ir potencialiems „Expo“ lankytojams, kurie kaip tik nacionalinę šalies dieną galbūt būtų norėję užsukti ir paskanauti ko nors tradiciško. Labai bloga reklama”, - stebėjosi į šventę atvykęs italas Pietro.
„Nacionalinės dienos programa buvo tikrai sėkminga, priėmimas, į kurį susirinko daugelio parodoje dalyvaujančių valstybių atstovai – taip pat buvo pavykęs. Belieka tik apgailestauti, kad tūlas Italijos lietuvis ar itin pietietiško charakterio jo bičiulis tą dieną Lietuvos paviljone nesuvalgęs cepelinų porcijos ir neišgėręs bokalo alaus, taip sureikšmino visa tai, kad atrodo, jog nieko kito svarbaus Lietuvos paviljone per visą tą laiką taip ir neįvyko“, - problemos neįžvelgė paviljono generalinis komisaras R. Jankauskas. „Expo“ einant į pabaigą, Italijos lietuviai vėl buvo nemokamai pakviesti apsilankyti parodoje, lituanistinių mokyklėlių vaikams surengta ekskursija po Lietuvos paviljoną.
