Kaip DELFI sakė LB Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis, euro zonos išplėstinė turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, jau suteikė teigiamo postūmio mūsų šalies ekonomikai, kuris neišnyks ir artimiausiais metais.
LB prognozuoja, kad ši skatinamoji priemonė bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 2015 metais gali padidinti apie 0,2 procentinio punkto, o 2016 ir 2017 metais – po 0,1 procentinio punkto.
Tačiau kiekybinis skatinimas teigiamai veikia ne tik BVP, bet ir eksporto apimčių augimą.
„Programa daugiausia palankiai paveiks eksportuojantį Lietuvos ekonomikos sektorių dėl didesnės euro zonos paklausos mūsų šalies eksportui ir sumažėjusio euro kurso. Poveikis šalies ūkiui per palūkanų normas ir kreditavimą taip pat bus teigiamas, bet mažesnis dėl jau iki programos buvusių mažų Vyriausybės vertybinių popierių ir paskolų palūkanų normų, gana stabilių paskolų palūkanų maržų ir lėtai atsigaunančio realiosios ekonomikos kreditavimo“, – sakė S. Šiaudinis.
Jis paaiškino, kad programa spartina euro zonos ūkio augimą, o kartu ir paklausą importuojamoms prekėms ir paslaugoms, sudarydama prielaidas sparčiau augti ir Lietuvos įmonių eksportui į kitas pinigų sąjungos šalis – pagrindinę mūsų šalies eksporto rinką.
Sumažėjęs euro kursas taip pat skatina Lietuvos eksportą į trečiąsias šalis. LB vertinimu, tai yra pagrindiniai išplėstinės turto pirkimo programos poveikio kanalai Lietuvos ekonomikai.
Padidino kreditavimą
ECB kiekybinis skatinimas ir anksčiau pradėtos kitos euro zonos skatinamosios pinigų politikos priemonės, pavyzdžiui, palūkanų normų sumažinimas ir paskolomis realiai ekonomikai susietos tikslinės bankų ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, pagyvino euro zonos ekonomikos kreditavimą.
Tai reiškia, kad padidėjo tiek namų ūkiams, tiek verslui išduodamų paskolų apimtys, o palūkanos sumažėjo.
Kaip nurodė S. Šiaudinis, nuo 2014 metų lapkričio pradžios, kai rinkose sustiprėjo lūkesčiai dėl euro zonos kiekybinio skatinimo, 6 mėnesių Euribor sumažėjo 0,15 procentinio punkto, o naujų paskolų Lietuvos įmonėms ir gyventojams palūkanos sumažėjo 0,26 procentinio punkto.
Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje paskolos namų ūkiams vėl pradėjo augti nuo 2014 metų antrojo ketvirčio, nuo šių metų pradžios didėja skolinimas ir verslo įmonėms (2 proc. daugiau).
„Išplėstinė turto pirkimo programa taip pat leido valstybei skolintis pigiau – sumažėjo Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos. Tai reiškia, kad sumažės išlaidos palūkanoms už naujai išleidžiamus vertybinius popierius visą jų galiojimo laiką. Per metus dėl to bus sutaupyta 20–30 mln. eurų. Jei sutaupytos lėšos bus išleidžiamos šalies viduje, tai skatinančiai veiks ūkio aktyvumą – didins gyventojų pajamas, pagyvins vidaus paklausą ir investicijas“, – apibendrino S. Šiaudinis.
Dar trūksta
Kiekybinio skatinimo programos metu ECB kas mėnesį superka po 60 mlrd. eurų daugiausiai vyriausybių vertybinių popierių.
Programą pradėjus buvo numatyta, kad jis baigsis 2016 metų rugsėjį, tačiau ECB vadovas Mario Draghi po praeitą savaitę vykusio susirinkimo užsiminė, kad ji gali būti pratęsta.
Dauguma euro zonos ekonomikų vis dar nepasiekia patenkinamo augimo. Net ir ženkliai kritusios naftos kainos, suveikusios kaip mokesčių sumažinimas, nepadarė pakankamos įtakos.
Euro zonos šalių ekonomikos šiandien vis dar maždaug vienu procentu mažesnės nei buvo prieš 2008 metų finansų krizę.
Net ir sėkmės istorija laikomoje Vokietijoje ekonomika šiandien tik 5 proc. didesnė nei buvo prieš 7 metus.
Tokiame kontekste Lietuvos 3 proc. BVP augimas pernai labai neblogai. Tiesa, šiemet toks pat tempas greičiausiai nebebus išlaikytas – tik optimistai tiki, kad jis gali pasiekti 2 proc.
