„Pastebėjome, kad „Barboros“ paslaugos pamažu brangsta nuo rugpjūčio. O per pastarąsias dienas dar buvo padidinta ir suma, kai apsipirkus „Barboroje“ prekių atvežimas yra nemokamas. Kodėl?“, - klausė DELFI skaitytoja, nuolat apsiperkanti internetu.
„Barboros“ direktorius Tomas Kibildis pripažino, kad kainos didėjo: anot jo, toks sprendimas priimtas pamačius, kad vartotojų krepšelio vertė auga. Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius sako, kad kiekvienas verslas siekia būti pelningu.
„Nuo šių metų rugsėjo minimali prekių krepšelio suma elektroninėje maisto parduotuvėje „Barbora“ nuo 22 eurų buvo sumažinta iki 19,99 eurų. Minimali prekių krepšelio suma nesikeičia ir išlieka ta pati. Keičiasi tik prekių krepšelio suma, nuo kurios „Barbora“ prekes pristato nemokamai. Anksčiau „Barbora“ prekes nemokamai pristatė tiems klientams, kurių pirkinių krepšelis siekė 39,99 eurų ir daugiau, o nuo spalio 21 d. nemokamai prekes pristatome tiems klientams, kurie perka prekių už 44,99 eurų ir daugiau“, - DELFI komentavo vadovas.
Jis paaiškino, kad nemokamo prekių pristatymo suma yra susieta su su vidutiniu pirkėjo krepšeliu.
„Pastaruoju metu vidutinis mūsų pirkėjo krepšelis padidėjo, todėl pakito ir pirkinių krepšelio dydis, už kurį prekes pristatome nemokamai. Ir toliau siekiame sudaryti sąlygas, kad pirkėjui su vidutiniu ar didesniu pirkėjo krepšeliu prekės būtų pristatomos nemokamai“, - dėstė T. Kibildis.
Nuo spalio 21 d. taip pat pasikeitė ir prekių pristatymo įkainiai: nebeliko nemokamo pristatymo savaitgaliais, pabrango pristatymas darbo dienomis.
Iki šiol pristatymo kainos, kai prekių krepšelis buvo mažesnis nei 39,99 eurai, darbo dienomis, priklausomai nuo pasirinkto laiko, svyravo nuo 0,49 iki 0,99 eurų, savaitgaliais prekės buvo pristatomos nemokamai. Nuo spalio 21 d. prekių pristatymas, jei prekių krepšelis yra mažesnis nei 44,99 eurų, darbo dienomis, priklausomai nuo pasirinkto laiko, kainuoja nuo 0,99 iki 1,49 eurų, o savaitgaliais – 0,99 eurų.
„Mokestis, kurį taikome už prekių pristatymą, yra simbolinis ir padengia tik dalį sąnaudų, - argumentavo T. Kibildis. - Investavome į naujus specialiai maisto vežimui pritaikytus automobilius, kurie turi du šaldymo režimus, taip pat kuriame naujas darbo vietas.“
Jis pridūrė, kad bendrovė yra elektroninės prekybos maisto ir kasdienio vartojimo prekėmis startuolis, todėl nuolat yra ieškoma optimalių plėtros galimybių.
DELFI skelbė, kad liepos pabaigoje šiuo metu veiklą jau nutraukęs tinklas „Fresh market“ atsisakė prekybos internetu paslaugos. Tai buvo vienintelis „Barboros“ konkurentas, maisto prekes siūlęs įsigyti internetu.
„Be abejo, įtakos turi ir konkurencija, bet verslas visą laiką turi skaičiuoti, kad jis būtų bent jau nenuostolingas, tad už paslaugas turi būti imami pinigai. Galiausiai, kodėl tas pats „Fresh market“ išėjo iš rinkos? Jie negalėjo pakęsti nuostolių – negali finansuoti nuostolingo verslo ilgą laiką“, - mano „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.
Pašnekovas primena, kad už prekių pristatymą vienokį ar kitokį mokestį taiko vis prekybos tinklai, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Tesco“ ar Prancūzijos tinklas „Carrefour“, kurie negali sau leisi siūlyti nemokamų prekių pristatymo paslaugų.
„Nemokamų pietų nebūna, bet koks verslas turi siekti pelno ir didieji prekybos centrai ima pristatymo mokesčius. Antra vertus, nors prekybos internetu versle dažnai rodomi įspūdingi augimo procentai, tačiau kai augimas vyksta nuo nulio, jis atrodo įspūdingas, bet realiai prekybos internetu apimtys greito vartojimo produktų srityje yra ypatingai mažos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai yra susiję su vartojimo įpročių specifika, paprastai tokios prekės perkamos vos tik užsimanius, todėl įsigijimo greitis yra ypač svarbus. Iš daugiamečių tyrimų matome, kad net prekybos tinklo pasirinkimą didžiąja dalimi lemia to tinklo parduotuvių atstumas nuo gyvenamosios vietos ar darbo. Be apsipirkimo greičio pirkėjui labai svarbus ir asortimentas: net griežtai planuodamas savo krepšelį, pirkėjas dažniausiai nusiperka kažką impulsyviai“, - primena A. Urbonavičius.
Pasak jo, pirkėjai mėgsta mėgsta pasirinkimą, pastebi naujoves, ieško akcijų savo pamėgtoms prekėms, save pamalonina kokiu nors užkandžiu ar saldumynu.
„Pirkėjas tikrai nori tos iliuzinės pasirinkimo laisvės apsiperkant ir nevengia ja pasinaudoti. Internetinė prekyba iš dalies šią pasirinkimo laisvę ir prekių gavimo greitį riboja. Pirkėjas nori tam tikrų produktų čia ir dabar, blogiausiu atveju, šiek tiek vėliau, bet šiandien. Todėl žinodamas, kad prekės bus pristatytos tik kitą dieną, pirkėjas vietoje internetinio apsipirkimo renkasi tradicinį būdą, - tiesiog ima krepšį ir žingsniuoja į artimiausią parduotuvę“, - dėstė A. Urbonavičius.
Jis primena, kad Earopoje didžiųjų tinklų sparčiai diegiamos naujos internetinės prekybos sistemos, pavyzdžiui, „paspausk ir pasiimk“ (angl. „click and pick up“), leidžia iš dalies spręsti internetinės prekybos ydas. Visų pirma, paslauga suteikiama greičiau, tai - patogu pirkėjui, nes jis gali prekes pasiimti jam tinkamu laiku ir jam patogioje vietoje.
„Esu įsitikinęs, kad toks internetinės prekybos būdas tikrai atpigintų šią paslaugą, o dėl savo greičio ir patogumo paskatintų žymiai daugiau konservatyvių lietuvių pirkti kasdienio vartojimo prekes internetu“, - mano A. Urbonavičius.
Skelbta, kad Lietuvoje kol kas neatsipirko kita naujovė – maisto prekyba internetu ir jo pristatymas.
„Kaip jau anksčiau buvo skelbta viešai, „Barbora“ ir toliau veikia nuostolingai ir, kaip parodė nesena „Fresh market“ elektroninės prekybos tinklo griūtis, elektroninė prekyba maisto produktais yra vertintina kaip labai rizikinga verslo sritis. Šį verslą įsigijo ir iki šiol finansuoja jo akcininkai – Nerijus Numavičius ir Ignas Staškevičius, kurie tiki „Barboros“ sėkme“, - yra kalbėjusi „Vilniaus prekybos“ grupės atstovė, advokatė Olga Petroševičienė.
