„Europoje gimsta sutarimas, kad minimali alga turėtų būti kažkur tarp 50-60 proc. vidutinės algos - tokiame lygyje, todėl ji turėtų automatiškai kilti, indeksuotis pagal tai, kaip keičiasi darbo užmokestis. Bet, aišku, tas automatizmas išmuštų politikams bet kokias vėliavas, kadangi jiems trūksta fantazijos bet kokiems rimtiems pokyčiams - žaidžia pensijų pakėlimą, žaidžia minimalios algos pakėlimą. Normalioje šalyje tai nėra politikų klausimas“, - LRT radijui antradienį sakė R.Kuodis.
Jis tikino, kad Vakarų valstybėse MMA kėlimas nėra sprendžiamas politiniu lygmeniu - tai daro ekspertai. Tačiau Lietuvoje šis klausimas yra politizuotas.
„Minimalios algos kėlimas, protingas kėlimas yra geras ekonominis sprendimas. Dėl to Lietuvoje ilgai nesutariama, manoma, kad minimalios algos egzistavimas iš viso iškraipo darbo rinką. Kitas klausimas, kad ši problema yra visiškai politizuota, tai yra politikų įrankis, o ne kaip Anglijoje, kur yra komisija, kuri depolitizuotai sprendžia, kada ir kiek kelti minimalią algą. (...) Socdemai nenori atiduoti šitos vėliavos „darbiečiams“, kuri Lietuvoje ganėtinai populiari, nes apie 20 proc. žmonių dirba už minimalią algą, todėl šis klausimas toks ir sujauktas“, - tikino R.Kuodis.
Premjeras Algirdas Butkevičius, pirmadienį susitikęs su Darbo partijos pirmininku Valentinu Mazuroniu ir aptaręs MMA kėlimo klausimą, antradienį neatmetė galimybės nuo kitų metų liepos vėl didinti minimalią algą, kaip to nori „darbiečiai“. Pastarųjų iniciatyva Seimas rugsėjo pabaigoje yra priėmęs rezoliuciją, kad nuo 2016 metų liepos MMA turi būti padidinta iki 437 eurų.
Spalio pradžioje A.Butkevičius teigė, kad minimalaus atlyginimo didinimas iki 437 eurų ilgainiui padarytų didelę žalą ekonomikai.
Pagal priimtą Vyriausybės nutarimą, nuo kitų metų sausio MMA didėja 25 eurais iki 350 eurų.
Vidutinis atlyginimas antrąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 713,9 euro neatskaičius mokesčių. Dabar MMA siekia 45,5 proc. vidurkio, nuo sausio jis sudarys 49 proc., o 437 eurų sudarytų 61,2 proc. vidurkio.