Valdančiųjų teigimu, naujasis biudžetas turėtų paskatinti sulėtėjusį šalies ekonomikos augimą – didinamas minimalus atlyginimas (MMA), gyventojų neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis biudžetininkams bei lėšos žvyrkelių asfaltavimui turėtų didinti vidaus vartojimą.
Tuo metu opozicija kritikavo biudžeto projektą ir prognozavo, kad valdantieji jo nevykdys.
G. Nausėda priminė, kad panašiai kalbėta ir prieš metus. „Tada irgi sakėme, kad prognozės optimistinės, beje, tokios ir buvo. Tačiau biudžeto pajamos šiemet, matyt, bus surinktos ir net su kaupu“, – sakė ekonomistas.
Jis paaiškino, kad jeigu vyriausybė ir toliau taip gerins mokesčių administravimą ir surinks mokesčius, tada net ir esant prislopintoms ekonominėms prognozėms biudžeto pajamų rodiklius bus galima pasiekti.
„Todėl reikia susitarti, kad apie biudžeto pajamų didinimą galime kalbėti tik mokesčių administravimo, bet ne makroekonomikos dėka“, – pabrėžė G. Nausėda.
Finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pareiškė, kad pajamos yra prognozuojamos konservatyviai – numatytos įplaukos, pirmiausia pridėtinės vertės mokestis, dar bus koreguojamos.
„Kitiems metams aš iškėliau užduotį mokesčių administratoriui, kad būtų tvarkomasi su gyventojų pajamų mokesčiu“, – kalbėjo finansų ministras. Jis prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau – daugiau nei 2 proc.
Savo ruožtu G. Nausėda sakė, kad tai nereiškia, jog su išlaidomis turėtume tiesiog plaukti pasroviui.
„Gerą pavyzdį teikia Estija, kuri ketina radikaliai sumažinti valdininkų skaičių ir taip sutaupyti biudžeto išlaidų. Panašių priemonių mūsų biudžete man aptikti nepavyko, nes kai kalbama apie didžiausio leistino valdininkų skaičiaus sumažinimą, tai nėra reali ekonomija, o labiau tiesiog popierinio skaičiaus sumažinimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Anticiklinis biudžetas
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Mazuronis per biudžeto pateikimą pareiškė, kad išlaidų augimas kitais metais yra kritinis.
„Jeigu kalbėtume apie deficito dydį, jis irgi yra faktiškai ant raudonos linijos, jeigu kalbėtume apie ekonomikos augimą, mano nuomone, jis yra labai optimistinis ir labiau pritemptas prie išlaidų, o ne prognozuojamas pagal realius geopolitinius ir visus kitus faktorius. Pajamos mažėja, išlaidos auga“, – teigė parlamentaras.
Jis apkaltino R. Šadžių, kad pateikdamas tokį biudžetą jis neatsiribojo nuo politinės įtakos.
„Iš principo neatsiribojate nuo politinės įtakos tiek iš jūsų frakcijos, tiek kitų valdančiosios koalicijos partnerių ir iš principo pristatote nelabai politiškai atsakingą, labai rizikingą, sakyčiau, raudonų linijų biudžetą, kuris, didelė tikimybė, bus koreguojamas Europos Komisijos“, – teigė A. Mazuronis.
Į ką R. Šadžius atsakė, kad Lietuva kitais metais pirmą kartą turės anticiklinį biudžetą.
„Tai reiškia, kad diržus veržtis reikia gerais laikais ir viešasis sektorius tada turi riboti savo įtaką, mažiau pirkti ir mažiau mokėti dėl to, kad vyksta natūralūs ekonominiai procesai, kurie ir patys įsuka žmonių gerbūvį, kelia kainas.
Deja, šiandien turime priešingą situaciją. Ji nėra tragiška, sakyčiau, ribinė, kad turime santūrų augimą. Lietuvai, jei norime artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, reikia turėti daugiau nei 4 proc. BVP per metus siekiantį augimą, o turime tik 2 proc. Reikėtų turėti 1,5 proc. siekiančią infliaciją, o turime 0,5 proc. defliaciją“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda sutiko, kad šiuo metu vidaus rinkos pajėgumą didinti tokiomis priemonėmis kaip MMA, NPD ir pensijų didinimas yra tikrai perspektyvu.
„Esame tokioje augimo stadijoje, kai pajamas tikrai reikia didinti. Ypač mažai uždirbančiųjų, nes jos daugiausiai į vartojimą ir nueina, o per tai galima atsiimti daugiausiai vartojimo mokesčių“, – sakė jis.
Tačiau G. Nausėda suabejojo, ar 2016 metų biudžetas tikrai gali būti vadinamas anticikliniu.
„Labai sunku Lietuvoje apskritai kažkokį anticikliškumą surasti, kadangi mes matome, jog nepriklausomai nuo ekonomikos augimo tempų, visada yra štampuojami biudžeto deficitai. Šia prasme galima būtų surasti ir daugiau metų, kuriuos formaliai galima būtų pavadinti anticikliško biudžeto metais. Tačiau toks vertinimas yra labai subjektyvus ir sunku jį vienareikšmiškai įrodyti“, – teigė ekonomistas.
Didins pajamas
Opozicijos lyderis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Kubilius 2016 metų biudžetą pavadino neatsakingu ir priekaištavo, kad nėra numatyta rezervo, kurį būtų galima naudoti sunkmečiu.
Lenkų rinkimų akcijos frakcijos ir Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašunienė biudžetą pavadino pesimistiniu ir pareikalavo keisti biudžetininkų darbo apmokėjimo tvarką.
R. Šadžius prognozuoja, kad vidutinės pensijos didinimas vidutiniškai 8 eurais iki 265 eurų paskatins ekonomiką, nes didės vartojimas: „Paskatins vartojimą smarkiau negu tos kompensacijos, kurias mokame“.
„2015–2016 metais viešosiomis lėšomis mes turime stumtelėti mūsų vidaus vartojimą, kuris stumtelėtų verslą, kuris gamina prekes ir teikia paslaugas būtent vidaus vartotojams, o ne ekspertui, ir tokiu būdu įsukti mūsų ekonomikos smagratį, kad jis 2017–2018 metais galėtų viršyti tą potencialų augimą ir prielaidos tam yra matomos“, – kalbėjo R. Šadžius.
Finansų ministras paskaičiavo, kad šiuo metu MMA gaunantys darbuotojai, nuo kitų metų jį padidinus iki 350 eurų ir pritaikius padidintą NPD, per metus gautų „13-ąjį atlyginimą“.
Tačiau G. Nausėda priminė, kad nėra jokių garantijų, jog šie pinigai padės tik lietuviškai pramonei.
„Tos pajamos gali būti išleistos importo prekėms ir paslaugoms pirkti. Žinoma, net ir tokiu atveju susirinksime dalį mokesčių per pridėtinės vertės mokesčių įplaukų didėjimą“, – sakė jis.
Kritika dėl deficito
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus.
LLRI analizė rodo, jog Vyriausybės pasiteisinimai, kad taip yra dėl Lietuvos įsipareigojimų didinti asignavimus krašto apsaugai, pabėgėlių integracijai, atlyginimų didinimo mažiausiai uždirbantiems, tėra tušti žodžiai – šių išlaidų didėjimas lemia tik trečdalį deficito.
68 proc. biudžeto deficito lemia bendras išlaidų didinimas kitoms sritims, pavyzdžiui, įvairioms valstybinėms komisijoms, inspekcijoms, departamentams, tarnyboms, taryboms, Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros kanceliarijoms, savivaldybių dotacijoms ir kt..
„Nors vis pabrėžiama, kad pabėgėliams integruoti planuojama skirti 6 milijonus eurų, akivaizdu, kad visai ne tai klampina biudžetą. Pavyzdžiui, Seimo kanceliarijai išlaidos didėja beveik 2 milijonais. Valdovų rūmams papildomai skiriama net 8 milijonai eurų, sporto rūmų rekonstrukcijai skiria 1,3 milijono eurų. Tokių pasiūlymų yra ne vienas ir ne du. Seimo nariai jau pradėjo pageidavimų koncertą – pavyzdžiui, prašo kelių šimtų tūkstančių eurų koplyčiai Šiauliuose renovuoti ir panašiai“ – pranešime teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot Laisvosios rinkos instituto prezidento, pavyzdį reikėtų imti iš Estijos – čia kitais metais planuojamas vos 0,1 proc. BVP šalies biudžeto deficitas, tuo tarpu Lietuvos biudžeto deficitas sieks 1,3 proc. BVP.
„Kitais metais labiausiai brangstanti prekė šalyje – valdžia. Finansų ministerija prognozuoja, kad kainos šalyje kitais metais didės apie 1,4 proc, valdžios paslaugos brangs 5 kartus daugiau. Biudžeto deficitas didina valstybės skolą – o tai gula ant kiekvieno piliečių pečių. Be to, noriu pastebėti, kad pačiame biudžeto dokumente trūksta skaidrumo – aiškinamieji raštai surašyti taip, kad sunku suprasti, kam realiai planuojama skirti pinigus. Nepavydžiu Seimo nariams, kuriems teks balsuoti dėl pasiūlymų“ - pranešime teigia Ž. Šilėnas.
Pateiktame biudžeto projekte nacionalinio biudžeto išlaidas (su ES parama) siūloma didinti 3,8 proc. (arba 368 mln. eurų), kai į biudžetą neplanuojama surinkti ženkliai daugiau lėšų nei 2015 m., o spartus ekonomikos augimas yra abejotinas.
Numatoma, kad 2016 metų valstybės biudžeto pajamos sieks 8,004 mlrd. eurų – 0,2 proc. daugiau šiemet, o išlaidos – 8,655 mlrd. eurų – 3,1 proc. daugiau, o deficitas – 651,5 mln. eurų – 59,6 proc. daugiau.
2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 2,111 mlrd. eurų) sudarys beveik 9,394 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. daugiau, negu planuota gauti 2015 metais, asignavimai -10,045 mlrd. eurų.
2016 metų valstybės biudžetas bus paskutinis, kurį priims dabartinė valdžia, – po Seimo rinkimų 2016 metų spalį 2017-ųjų valstybės pajamų ir išlaidų planą galutinai priims jau naujas Seimas.
Biudžeto projekto pirmasis svarstymas gavus visų parlamentinių komitetų išvadas numatomas lapkričio 24 dieną, o antrojo – gruodžio 3-ąją.
