Barzdaskučiai“ vadovas Kazimieras Norkus pasakoja, kad užsieniečius įdarbino, nes nebuvo kito pasirinkimo: Lietuvoje barzdaskučių amato beveik niekas nemoka.

„Galvojome, kad reikės trijų mėnesių ir atsidarysime, bet kai įdėjome skelbimą ir supratome, kad (amato – DELFI) niekas Lietuvoje nemoka, tada aš pats skridau į Londoną, į barzdaskučių mokyklą, bet įpjovimų vidurkis buvo 7-8 kartai, tada supratau, kad nelabai man duota skusti barzdas ir supratome, kad geriausi barzdaskučiai yra iš Artimųjų Rytų“, - kalbėjo pašnekovas.

O Lietuvoje daugiausia sirų ir afganistaniečių gyvena Rukloje, ten yra įsikūręs ir Pabėgėlių priėmimo centras.

„Nuvažiavome į Ruklą ir klausiame, kas moka skusti barzdas, praktiškai visi mokėjo. Kiek buvo mašinoje vietos, visus susisodinome, pasikvietėme draugų ir paprašėme juos kirpti. Iš pradžių buvo klaiku, kai kurie nebuvo matę šukų, kiti ir žirklių nelabai, bet važinėjome, važinėjome, kol atradome“, - kalbėjo K. Norkus.

Tiesa, pabėgėliai Lietuvos darbdaviams nėra itin patrauklūs: prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad net turintys profesinę kvalifikaciją ir motyvaciją įsidarbina sunkiai. Darbdavius atbaido menkos lietuvių kalbos žinios, kitokie veido bruožai ir odos spalva. Į problemą reaguojančios organizacijos pripažįsta, kad sunku įdarbinti užsibuvusius Rukloje.

Tačiau K. Norkus sako, kad jam sunku tuo patikėti. Esą, jei darbuotojas kvalifikuotas ir motyvuotas, nesvarbu, ar jis pabėgėlis. Tiesa, atsivežti ir papildomai apmokyti darbuotoją kainuoja, o tai reikalauja investicijų.

„Be abejo, tai atsiperka, nors ir didžiulės investicijos, bet kad nėra kito pasirinkimo. Kadangi lietuviai nemoka, o kirpėjų nelabai yra, yra stilistai, bet mums reikia kirpėjų, tad neturime kito varianto“, - sakė jis.

Kirpykla Vilniuje, kurioje dirba pabėgėliai

Pasak verslininko, darbuotojai patenkinti ir siūlomu darbo užmokesčiu: neseniai du meistrai dirbti į Lietuvą atskrido iš Kolumbijos.

Visgi kai kurie „Barzdaskučių“ darbuotojai sutinka, kad net su vidutiniu atlyginimu įsitvirtinti šalyje yra sunku, bet tai yra geriau, nei registruotis Darbo biržoje ar gyventi iš pašalpos.

Pagrindinis sunkumas atvykėliams šiuo metu yra lietuvių kalba - kol kas dauguma bendrauja žinomomis užsienio kalbomis, pavyzdžiui, ispaniškai, o jei tai prasčiau sekasi - ženklais, kūno kalba, kol po truputį pramoksta lietuviškai. „Barzdaskučių“ darbuotojams yra organizuojami lietuvių kalbos kursai.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (170)