„Vedomosti“ rašo, kad bendrai per tris šių metų ketvirčius grynosios kapitalo įplaukos sumažėjo iki 45 mlrd. dolerių (39,61 mlrd. eurų) lyginant su 50,3 mlrd. dolerių (44,27 mlrd. eurų) pirmame pusmetyje ir 76,8 mlrd. dolerių (67,59 mlrd. eurų) pernai metų sausio-rugsėjo mėnesiais.

Pasak „Vedomosti“ apklaustų ekspertų, vienas iš paaiškinimų – verslas slapčia susigrąžina lėšas iš užsienio. Iš šalies išeina legalus kapitalas, mainais, galimai, grįžta nelegalus.

„Šešėlinės įplaukos – tai pokrizinės situacijos požymis: savininkai traukia lėšas kreditoriams patenkinti, t. y. įžvelgia prasmę kovoti už savo įmones“, – mano Olegas Solncevas iš Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro ir priduria, kad tai veikiau yra teigiamas reiškinys.

„PF kapitalo“ vyriausiasis ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas teigia, kad dėl sankcijų daliai kapitalo lengvatinio apmokestinimo zonoje galėjo iškilti grėsmė ir savininkai perkėlė jį atgal į Rusiją, tačiau nėra pasirengę prisipažinti. Vis dėlto, nieko teigiamo šiose įplaukose jis nemato: iš šalies traukiasi legalus kapitalas, mainais, galimai, grįžta nelegalus.

Ekspertai spėja, kad šio proceso pradžios katalizatoriumi galėjo tapti įstatymas apie kontroliuojamas užsienio bendroves.

Daugelis kontroliuojančiųjų bendrovių galėjo turėti techninius padalinius užsienyje, pavyzdžiui, sukurtus prisidengus bendromis įmonėmis, dabar jie jas perveda į Rusiją ir likviduoja.

Užsienio aktyvų ir kompanijų įsipareigojimų mažinimas susijęs su ekonomikos pertvarkymu ir prisitaikymu prie naujų sąlygų, įsitikinęs „Sberbank“ vyriausias analitikas Michailas Matovnikovas: „Anksčiau didelė dalis užsienio kapitalo įplaukų keliavo užsienio susijungimams finansuoti. Dabar verslas suprato, kad vienintelis pinigus atnešantis dalykas – rusiški aktyvai, nes užsienio aktyvų įsigijimas pasirodė esąs nuostolingas“.