Šie žmonės gauna darbo vizą ir pasirašo oficialias sutartis, rašo ru.DELFI, tačiau, kaip konstatuoja vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas Audrius Cuzanauskas, daugumą jų darbdaviai negailestingai eksploatuoja – prigalvoja neegzistuojančių mokesčių ir baudų, nemoka komandiruotės dienpinigių, o kartais ir atlyginimų.
„Pavyzdžiui, imigrantui atrodo, kad jis pasirašė sutartį, pagal kurią jam sumokės 600 eurų, o iš tiesų jis pasirašė, kad tuos pinigus jau gavo“, – teigė A. Cuzanauskas.
Tai, kad problema egzistuoja, pripažįsta ir Valstybinė darbo inspekcija.
Užsidirbti atvyksta iš Ukrainos ir Baltarusijos
2014-2015 m. Etninių tyrimų institutas, veikiantis prie Lietuvos socialinių tyrimų centro, atliko į Lietuvą atvykstančių darbo imigrantų apklausą. Jos autoriai – mokslo darbuotojai Karolis Žibas ir Vita Petrušauskaitė papasakojo DELFI apie jos rezultatus.
Kaip parodė apklausa, į Lietuvą daugiausia atvyksta jauni, aukštos kvalifikacijos vyrai iš kaimyninių šalių – iš Ukrainos (59 proc. iš atvykusių 2014 m.) ir iš Baltarusijos (29 proc.).
Jie dažniausiai gauna darbą transporto ir logistikos srityje, dirba tolimųjų reisų vairuotojais.
2014 m. užsieniečiams buvo išduota 5 382 leidimai dirbti Lietuvoje. Šis skaičius kasmet didėja: 2013 m. tokių leidimų buvo išduota 5 036, 2010 m. – 1 808.
„Imigrantų liūto dalis atvyksta iš Ukrainos ir Baltarusijos. Pastaraisiais metais daugėja atvykstančių darbininkų iš Ukrainos. Tai galima susieti ir su situacija šalyje, kai žmonės ieško būdo atvykti į Lietuvą, bet ne kaip pabėgėliai (nes Ukraina nėra karo padėtyje), o kaip darbo imigrantai. Tačiau reikia pabrėžti, kad dabartinė imigracijos politika taip sukurta, kad labai stipriai riboja atvykstančių darbo imigrantų galimybes likti šalyje“, – teigė V. Petrušauskaitė.
Kaip rodo apklausos rezultatai, dauguma imigrantų Lietuvoje nieko nežino apie socialines garantijas ir retai jomis naudojasi.
„Anksčiau, norėdamas pakeisti darbą, žmogus apskritai turėdavo išvykti iš šalies, tiesa, dabar situacija keičiasi. Šiuo metu migrantai gali keisti darbdavį ir dirbti be pertraukos LT, jei tik turi darbo sutartį. Iš tiesų darbo imigracijos politika gana griežta. Ir, kaip rodo užsienio patirtis, pririšimas prie vieno darbdavio didina pažeidžiamumą ar darbuotojo eksploatavimo pavojų“, – sakė K. Žibas.
Tyrimo išvadose teigiama, kad imigraciniai srautai sukoncentruoti tik keliuose sektoriuose (daugiausia – transporto), o darbo imigrantų padėtis Lietuvos darbo rinkoje ne visiškai saugi dėl trumpalaikių sutarčių, pasirašomų metams arba dviem, ir darbuotojo teisinės priklausomybės nuo darbdavio, t. y. nuo to, ar bus pratęsta sutartis.
Sociologams nepavyko detaliai išsiaiškinti, kiek komfortiškos darbo sąlygos imigrantams Lietuvoje.
Pavyzdžiui, kaip paaiškėjo atlikus apklausą, tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas gali varijuoti nuo 500 iki 1500 eurų.
„Mūsų tyrimas negali atsakyti į klausimą, kodėl toks didelis atlyginimų skirtumas, tačiau mūsų specialistai teigia, kad galbūt kai kurie vairuotojai tiesiog negauna jiems priklausančių komandiruotės dienpinigių, tikrai gali būti, kad žmonės ne nežino, kad šie jiems priklauso. Be to, į klausimą apie atlyginimus daugelis respondentų apskritai nesutiko atsakyti, nes, jų teigimu, bijojo pakenkti darbdaviui. Taigi norint išsiaiškinti konkrečią situaciją reikia gilintis į transporto kompanijos buhalterinę apskaitą“, – konstatavo V. Petrušauskaitė.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad būtina detaliai aiškintis darbo imigrantų padėtį Lietuvoje, tobulinti įstatymų bazę, taip pat stiprinti profesinių sąjungų imigrantams teikiamų socialinių paslaugų infrastruktūrą.
Sugalvoja neegzistuojančius mokesčius
Na, o detaliai su darbo imigrantų padėtimi Lietuvoje susipažinęs Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas A. Cuzanauskas teigia, kad darbo imigrantai Lietuvoje paprasčiausiai eksploatuojami.
„Kalbant apie Lietuvoje dirbančius ukrainiečius, baltarusius ir rusus, jiems dažnai siūlomos darbo sutartys, sudarytos lietuvių kalba be vertimo. Šie žmonės neretai pasirašo įsakymus, parašytus lietuvių kalba, juos irgi apgauna. Trečia, kadangi šie žmonės nėra susipažinę su Lietuvos įstatymais, jus apgauna ir dėl darbo užmokesčio, pavyzdžiui, nemoka komandiruotės dienpinigių. Arba išsiunčia į reisą už Lietuvos ribų ir sako, kad jiems teks sumokėti darbo ES mokestį, nors tokio mokesčio nėra, ir iš darbuotojo išskaičiuoja po 1,5 euro per dieną“, – interviu DELFI pasakojo A. Cuzanauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjungos teisės aktai griežtai draudžia mokėti tolimųjų reisų vairuotojams už kilometražą. „O pas juos viskas sudaryta taip, kad jiems moka tik už kilometražą“, – rankomis skėsčiojo A. Cuzanauskas.
„Būna ir taip, kad darbdaviai imigrantams nemoka arba skiria baudą už neteisingą automobilio pastatymą be jokių tai patvirtinančių dokumentų, tiesiog išskaičiuoja iš atlyginimo. Paprasčiausiai manipuliuoja tuo, kad šie žmonės nežino Lietuvos įstatymų“, – teigė profesinės sąjungos atstovas.
Jis pateikė pavyzdį – viena Lietuvos bendrovė pasamdė darbuotojus ir išsiuntė juos dviem mėnesiams į užsienį, pažadėjusi sumokėti 21 000 eurų.
Daliausiai darbuotojams pranešė, kad jiems sumokės 7 000 eurų, nes jie per daug kalbėjo telefonu ir padarė bendrovei didelės žalos.
„O žmogus jau įsisvajojo, kad grįžęs namo nusipirks butą. Buvo ir taip, kad išdirbo aštuonis mėnesius ir gavo 1 000 eurų. Dažniausiai apie tai darbdavys praneša likus 3 val. iki imigracijos vizos galiojimo pabaigos. O tu privalai išvykti iš Europos Sąjungos, kad paskui turėtum galimybę grįžti. Ką daryti? Bandome jiems paaiškinti, kad tokiais atvejais jie gali parašyti įgaliojimą teisininkui ar profesinei sąjungai, kure būdami Lietuvoje galėtų ginti jų teises ir galiausiai pervesti šiuos pinigus. Jie nežino apie tokią galimybę“, – konstatavo A. Cuzanauskas.
Darbdaviams tai – juodadarbiai
Jis apgailestaudamas konstatavo, kad atvykusiems užsidirbti užsieniečiams dažnai duoda pasirašyti kažkokius dokumentus, nors jie neturi nė menkiausio supratimo, ką pasirašo.
„Pavyzdžiui, kaip man pasakojo vienas atvykėlis, jam pateikė pasirašyti tris popieriaus lapus su kažkokiu tekstu. Pirmą žmogus pasirašo, jam atlenkia kito puslapio kampelį ir sako „čia tas pats, kaip ir pirmame puslapyje“, taip žmogus pasirašo ant trijų lapų ir nežino, ką pasirašo. Jam atrodo, kad jis pasirašė sutartį, pagal kurią jam sumokės 6 000 eurų, o iš tiesų jis pasirašo, kad šiuos pinigus jau gavo“, – pateikė sukčiavimo pavyzdį A. Cuzanauskas.
„Ir apskritai darbdavių toks požiūris, kad šie žmonės apskritai neturi teisių. Ir tai ne pavieniai atvejai. Kalbant su vairuotojais akis į akį, apie problemas kalba didžioji dauguma, mano stebėjimais, beveik 90 proc. O darbdaviams tai tiesiog juodadarbiai. Ir kai darbuotojams atskaičiuoja iš atlyginimų, jie nė nežino, kad gali kažkur kreiptis pagalbos“, – sakė profesinės sąjungos atstovas.
Jis patarė į Lietuvą atvykstantiems darbo imigrantams pasidomėti Lietuvos darbo įstatymais. Be to, ir pati profesinė sąjunga teikia konsultacijas įvairiomis kalbomis – rusų, anglų, lenkų kalbomis.
„Galime padėti jiems kreiptis į darbo komisiją, konsultuojame. Iš esmės šią problemą turėtų spręsti Darbo inspekcija. Tačiau šie žmonės, netgi būdami Lietuvoje, bet nemokėdami lietuvių kalbos, nežino apie jos egzistavimą. O apskritai patys norime organizuoti pagalbos telefonu tarnybą, kad žmogus galėtų paskambinti konkrečiu telefonu ir pasikonsultuoti“, – papasakojo apie planus A. Cuzanauskas.
Valstybinė darbo inspekcija: baudžiame
Kad problema egzistuoja, pripažįsta ir Lietuvos valstybinė darbo inspekcija.
„Valstybinė darbo inspekcija žino apie šią problemą, o „eksploatuoja tiek vairuotojus, kurie yra Lietuvos piliečiai, tiek atvykusius iš kitų šalių. Šiais metais darbo ginčų komisija gavo 187 vairuotojų skundus, o tai sudaro 7 proc. visų skundų. Inspekcija, radusi darbo įstatymų pažeidimų, sudaro darbdaviams reikalavimų ir baudžia juos nustatyta tvarka“, – interviu DELFI sakė Darbo inspekcijos atstovė Nerita Šot.
Jos teigimu, problema tokia, kad pagal darbo sutartis, kurias pasirašo vairuotojai, nurodomas vienoks užmokestis, o žodžiu su darbdaviu susitaria dėl kitokios sumos.
„Paskui darbdaviai nesilaiko žodinio susitarimo, o Darbo inspekcija nagrinėdama ginčus vadovaujasi darbo sutartimis ir teisės aktais“, – pabrėžė N. Šot.
Anot jos, įstatyme taip pat numatyta, kad darbo sutartis su užsieniečiu turi būti išversta į jam suprantamą kabą.
2014 – 2015 m. Valstybinė darbo inspekcija iš viso 67 kartus skyrė baudas transporto bendrovėms. Po šio sprendimo bendrovės sumokėjo 1 047 eurus baudų. Be to, per šį laikotarpį buvo 14 bylų teisme. Teismo sprendimu, transporto bendrovėms skirta 13 230 eurų baudų.
Tokie atvejai – pavieniai
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ komentare DELFI tvirtinama, kad įvertinęs visas galimas rizikas tikrai ne kiekvienas darbdavys ryžtasi įdarbinti užsienio šalių piliečius savo įmonėje.
Nurodoma, kad valstybinės institucijos pakankamai griežtai kontroliuoja imigracijos procesus, susijusius su asmenų atvykimu į Lietuvą darbo pagrindais. Darbdavys turi pasirūpinti tiek leidimu dirbti, tiek leidimu gyventi.
„Minėtų dokumentų išdavimas siejasi su daugybe keliamų reikalavimų darbdaviui. Kaip ir visa atsakomybė už užsieniečio teisėto buvimo, tinkamų gyvenimo ir darbo sąlygų užtikrinimą, kvalifikacijos tinkamumą tenka darbdaviui. Darbdaviui užsieniečio įdarbinimas taptų negalimas, jeigu jo darbo sutartyje būtų nurodytos blogesnės darbo sąlygos ar mažesnis darbo užmokestis, kadangi visos darbo sutartys, kurios sudaromos su užsieniečiais yra registruojamos Lietuvos darbo biržoje išduodant leidimus dirbti ir vienas iš reikalavimų yra užtikrinti, kad užsieniečiui bus mokamas toks pat vidutinis darbo užmokestis kaip ir kitų darbuotojų, dirbančių tokį patį darbą įmonėje“, - teigiama komentare.
Kartu neatmetama tikimybė, kad pasitaiko tiek nesąžiningų darbdavių, beje, kaip ir nesąžiningų darbuotojų.
Pasak pranešimo, iš 187 Darbo ginčų komisijos gautų vairuotojų skundų, tik dalis patenkinta visiškai, dalis – iš dalies ir dalis – darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Todėl teigti, kad visais atvejais teisūs darbuotojai galima tik iš dalies.
„Krovininio kelių transporto sektoriuje dirba apie 34 tūkst. vairuotojų, todėl darbo ginčų komisijai tenka nagrinėti 0,6 proc. skundų nuo visų dirbančiųjų šioje profesinėje kategorijoje. Kaip matome, patenkintų skundų procentas yra dar mažesnis. Galime dar paminėti, kad jeigu pasitaiko pavieniai nesąžiningų darbdavių veiksmai, kurie pažeidžia darbuotojų interesus negali būti toleruojami, juos turi nagrinėti kompetentingos valstybinės institucijos ir įrodžius tokius faktus, turi būti taikomos poveikio priemonės (sankcijos) teisės aktuose numatyta tvarka. Nesąžiningi darbdavių veiksmai iškraipo konkurenciją, todėl negali būti toleruojami ir dangstomi“, - tvirtina „Linava“.
