2015 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, septintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV, rašoma Lietuvos statistikos departamento pranešime spaudai.
Lietuva pagal BKI pakilo 5 pakopomis aukštyn ir užėmė 36 vietą (2014 m. – 41, 2013 m. – 48, 2012 m. – 45), Estija iš 29 nusileido į 30 vietą, Latvija – iš 42 į 44 vietą.
BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo).
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2015 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras. Aplenkusi JAV ir Jungtinius Arabų Emiratus, į antrą vietą pakilo Šveicarija. Trečią vietą jau antri metai užima Honkongas.
Lietuva pagal šį subindeksą iš 37 vietos pakilo į 35 vietą, Latvija – iš 34 nusileido į 37, Estija, kaip ir praėjusiais metais, pasiliko toje pačioje 21 vietoje. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios pagrindinių reikalavimų subindekso sritys: makroekonominės aplinkos – 30 vieta, sveikatos bei pradinio išsilavinimo – 36 vieta, ir infrastruktūros – 42 vieta, sritys, o prasčiausiai – institucinė sritis – 53 vieta.
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje trečius metus iš eilės buvo JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Honkongas.
Lietuva pagal šio indekso vertinimus pakilo dvejomis pakopomis aukštyn – iš 38 į 36 vietą. Latvija nusileido trimis pakopomis žemyn ir užėmė 39 vietą. Estija iš 27 vietos nusileido į 28. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: technologinė parengtis – 22 vieta, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 24 vieta. Prasčiausiai vertinamos šios subindekso sritys: Lietuvos rinkos dydis – 78 vieta, ir finansų rinkos plėtra – 57 vieta.
Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2015 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Japonija, trečioje vietoje – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 7 pakopomis aukštyn ir užėmė 37 vietą, Latvija iš 61 vietos pakilo į 58, Estija – iš 34 į 31. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 49 vietos pakilo į 39, pagal inovacijų – iš 44 į 36.
Kur Lietuva pirmauja
PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (9), procedūrų pradėti verslą nebuvimą (9), terminų nebuvimą pradėti verslą (9), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (11), galimybę naudotis internetu mokyklose (11).
Aukštas vietas Lietuva užima pagal moterų užimtumą (15), vietinių tiekėjų skaičių (16), eksporto dalį BVP (17), fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų skaičių (17), importo dalį BVP (18), vietinės konkurencijos intensyvumą (18), matematikos ir gamtos mokslų ugdymo kokybę (20), turinčių vidurinį (21) ir aukštąjį išsilavinimą gyventojų lygį (21), pradinio išsilavinimo kokybę (22), geležinkelių infrastruktūros kokybę (23), interneto pralaidumą (23), mokslo ir gamybos bendradarbiavimą MTEP srityje (27), darbo užmokesčio ir našumo santykį (27 vieta).
Atsiliekame su mokesčiais ir darbo sąlygomis
Žemiausias vietas tarp 140 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (123), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (120), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (116), atleidimo iš darbo išlaidas (109), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (108) ir valdžios reguliavimo naštą (103).
2015–2016 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 16,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją. Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė mokesčių dydį – 14,8 proc., trečioje – ribojančius darbą reglamentus (13,5 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 10,2 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų, po 9,3 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą ir korupciją.
Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148, 2012 m. – 144, 2011 m. – 142). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m.
Atsiras daugiau darbo vietų
„Indeksai paprastai naudojami priimant sprendimus. Galvokime apie dideles tarptautines korporacijas, kurios galvoja apie savo plėtrą, apie steigimąsi kažkur užsienyje. <...> Tai reiškia, kad atsiras daugiau investicijų, atsiras naujų darbo vietų <...> su aukštais atlyginimais. Reiškia, kad bus mokami didesni mokesčiai į valstybės biudžetą. Reiškia, kad valstybės turės daugiau lėšų socialinėms programoms, investicijoms. Tokiu būdu gerovė šalyje auga“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo Lietuvos investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.
Kaip pasakojo specialistė, šis indeksas nurodo Lietuvos konkurencingumą pasauliniame kontekste. Vis dėlto, anot R. Skyrienės, kopti dar aukščiau mums trukdo tai, kad šalyje vyrauja archajiški darbo santykiai. Be to, reikia mažinti šešėlinę ekonomiką, modernizuoti darbo santykių reguliavimą ir apmokestinti darbo jėgą.
„Tai yra, kad šalis sugeba pritraukti daugiau investicijų, kad toje šalyje steigti verslą yra gerai, yra aiškios taisyklės, geri įstatymai, geros procedūros, gera verslo aplinka <...>. Manau, tai yra labai gera žinia. Ir Lietuvos pasiekimai – per metus peršokti net penkias pozicijas – yra labai geras rezultatas. Įsivaizduokite, kas bus, kai bus priimtas Seime socialinio modelio paketas“, - teigė pašnekovė.
