Standartiniu atveju gyventojas per mėnesį iš viso turėtų sumokėti 136,25 euro, t. y. 8 eurais daugiau nei moka dabar.

MMA padidinus 25 eurais, iki 350 eurų, 9 proc. siekianti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka būtų 31,5 euro.

Bazinę pensiją padidinus maždaug 6 proc. arba 4 eurais, ji sudarytų 112 eurų, o nustatyta 50 proc. šios sumos įmoka „Sodrai“ – 56 eurus.

Taip pat didėtų minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis. Tiesa, kaip pastebi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, jis būtų skaičiuojamas nuo šių metų liepos 1 dieną padidintos MMA, kuri siekia 325 eurus, taigi 585 eurus visiems metams arba 48,75 euro per mėnesį (15 proc. nuo MMA).

Šiemet minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis buvo 540 eurų.

Per metus su verslo liudijimu dirbantis asmuo iš viso sumokėtų apie 1635 eurus PSD, „Sodros“ ir pajamų mokesčių.

8 eurai – daug

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė sakė, kad savarankiškai dirbantiems žmonėms toks mokesčių padidėjimas yra pakankamai reikšmingas.

Zita Sorokienė

Ji taip pat priminė, kad savivaldybės gali leisti mokėti mažesnį fiksuotą pajamų mokesčio dydį, jei verslininkas savo veikla užsiima tik jų teritorijoje ar visoje Lietuvoje išskyrus didžiuosius miestus (Alytų, Kauną, Klaipėdą, Palangą, Panevėžį, Šiaulius, Vilnių, Neringą ir Marijampolę).

„Yra žmonių, kurie gauna išlygas. Tačiau didelė dalis – ne. Tai daugiausiai jaunesnio amžiaus žmonės, nes jie neturi nei stažo, nei, paprastai, neįgalumo. Tad tie 140 eurų per mėnesį (be kitų verslo mokesčių) yra daug“, – sakė pašnekovė.

Z. Sorokienė taip pat aiškino, kad jeigu užsiimantiems individualia veikla mokesčiai pakeliami stipriai, tada jiems atsiranda daugiau paskatų nueiti į šešėlį.

„Tikimės, kad to neatsitiks. Mes kreipiamės į savivaldybes ir prašome įvertinti ekonominę situaciją ir nenustatyti didelių mokesčių, nes tai nenaudinga niekam.

Tegul žmonės moka mažesnį fiksuotą pajamų mokestį, bet jie save apsidraudžia ir neprašo jokių išmokų“, – dėstė asociacijos vadovė.

Skaičiuotų kitaip

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko manymu, verslo liudijimų kainos susiejimas su MMA apskritai yra šiek tiek pritemptas.

Sigitas Besagirskas
Foto: DELFI / Audrius Solominas

„MMA labiau taikomas samdomiems darbuotojams, o verslo liudijimas susijęs su nuosavu verslu, nepaisant to, kad tą verslą žmogus vykdo vienas. Taip kad reiktų labiau žiūrėti, kokios yra jo gaunamos pajamos ir palyginus su panašiais verslais, kuriuos vykdo bendrovės, nustatyti verslo liudijimo kainą“, – dėstė jis.

Pašnekovas sakė, kad jeigu pats galėtų nustatyti verslo liudijimų kainą, pasidarytų analizę, kiek toje srityje vykdydamas tam tikrą veiklą žmogus gali uždirbti ir pagal ilgametę praktiką, pagal analogijas su kitomis šalimis spręstų kokią dalį verslininkas galėtų palikti valstybei mokesčių pavidalu.

VMI duomenimis, šiemet veiklą su verslo liudijimais vykdė arba vykdys 81 689 gyventojai. Pernai tokių buvo 89 763.