Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.
Baltijos regione nukentėjome labiausiai
Nors 2014 metais Lietuva tarp Baltijos šalių buvo ekonominio augimo lyderė, šiais metais jau esame lėčiausiai auganti Baltijos ekonomika.
Taip atsitiko dėl pirmąjį pusmetį gerokai sumenkusio Lietuvos prekybos balanso, tai yra skirtumo tarp eksporto ir importo, kuriam neigiamą įtaką padarė net 35 proc. kritę Lietuvos įmonių pardavimai pagrindinėje šalies eksporto rinkoje – Rusijoje. Pirmojoje metų pusėje, atmetus naftos produktus, Lietuvos prekių eksportas iš viso traukėsi 5,2 proc., tuo tarpu Estija ir Latvija eksportą sugebėjo didinti.
Tokį didelį Lietuvos eksporto susitraukimą nulėmė ne tik Rusijos įvestas embargas maisto produktams, kurie iki embargo sudarė 4 proc. viso Lietuvos eksporto (ir tik po 0,5 proc. Estijos ir Latvijos atveju), bet ir apskritai smukęs vartojimas ir investicijos, taigi ir importas, Rusijoje. Iš viso dėl embargo Lietuvos BVP augimo tempas sulėtėjo 0,7 proc. Dar 0,8 proc. pridėjo kitų produktų eksporto į Rusiją susitraukimas. Kitaip tariant, jei ne Rusija, Lietuvos BVP pirmoje metų pusėje būtų augęs ne 1,4 proc., o 2,9 procento.
Sėkmingiausiai persiorientavo transportininkai
Tačiau nuostoliai dėl embargo ir krizės Rusijoje galėjo būti ir didesni. Didesnių praradimų pavyko išvengti tik dėl sėkmingo Lietuvos verslininkų persiorientavimo į naujas rinkas.
Turbūt sėkmingiausiai pavyko persiorientuoti Lietuvos transporto sektoriui. Prieš krizę Rusijoje ši šalis sudarė maždaug trečdalį transporto sektoriaus eksporto pajamų, o nuo praėjusių metų pabaigos transporto paslaugų eksportas į Rusiją sumenko taip pat maždaug trečdaliu. Tačiau visas transporto paslaugų eksportas pirmoje šių metų pusėje traukėsi vos 1,6 proc.
Praradimus pavyko amortizuoti didinant paslaugų eksportą į pagrindines Europos rinkas – euro zonos, Skandinavijos šalis. Ši sėkmė atsispindi ir transporto įmonių finansiniuose rodikliuose. Po rekordinio pelno praėjusiais metais, šių metų pirmoje pusėje transporto sektoriaus (ikimokestinis) pelnas ūgtelėjo dar 14 procentų.
Iš pienininkų estafetę perėmė mėsos gamintojai
Tarp maisto gamintojų bene sėkmingiausiai persiorientuoti pavyko mėsos produktų gamintojams. Šie kompensavo praradimus Rusijoje didindami pardavimus euro zonos bei NVS šalyse.
Pirmaisiais embargo mėnesiais geriausius rezultatus ieškant naujų rinkų demonstravo Lietuvos pieno perdirbėjai. Buvo sėkmingai užkariautos naujos rinkos, tokios kaip Saudo Arabija, JAV, Japonija, taip pat didinti pardavimai euro zonoje.
Tačiau vėliau eksporto prieaugis šiose rinkose išsikvėpė. Pirmoje šių metų pusėje pieno sektoriui pavyko kompensuoti jau tik trečdalį praradimų, patirtų Rusijos rinkoje.
Žvelgiant į visą maisto gamybos sektorių, naujos rinkos atstoja šiek tiek daugiau nei pusę visų dėl Rusijos patirtų nuostolių. Iš viso lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas pirmoje metų pusėje krito 13 proc. Panašiai tiek traukėsi ir maisto pramonės įmonių pajamos bei pelnas.
Kenčia smulkieji ūkininkai
Su maisto pramone tiesiogiai susijęs ir Lietuvos žemės ūkio sektorius, kurio pajamos, kritus pieno ir kitos produkcijos kainoms bei susitraukus paklausai, smuko 10-15 proc
Tiesa, didelės žemės ūkio bendrovės sugebėjo net ir krizės akivaizdoje didinti pardavimus. Tai dar kartą leidžia įsitikinti, kad didesnės, labiau kooperuotos įmonės sugeba lengviau amortizuoti svyravimus rinkose, o labiausiai pažeidžiami tokiomis aplinkybėmis yra smulkieji ūkiai.
Ar toks Lietuvos verslo persiorientavimas krizės Rusijoje akivaizdoje yra sėkmė, kiekvienas gali spręsti individualiai.
Tačiau jei pavyks konsoliduoti pardavimus naujai užkariautuose rinkose, kitais metais Lietuvos eksportas jau vėl augs 4-5 proc. O kartu su eksportu kils ir visos šalies BVP augimas. Iš viso šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,8 proc., o kitais metais augimas turėtų paspartėti iki 3,2 procento.
