Modelis kritikuojamas profesinių sąjungų, daugiausiai kritikos sulaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpį.
Taip pat siūloma karpyti darbdavio mokamas išeitines kompensacijas, nors socialinė išmoka bedarbiams padidėtų, o ją galėtų gauti mažesnį darbo stažą turėjęs darbuotojas.
DELFI konferencijoje dalyvaujantis Valstybės pažangos tarybos, vertinančios 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos įgyvendinimo rezultatus, pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius patikino, kad dėl išeitinių kompensacijų jaudintis nederėtų, nes jų nemokantiems darbdaviams grės sankcijos.
Naujajame Darbo kodekso projekte žadama, kad metus įmonėje pradirbusiems žmonėms bus garantuotas dviejų mėnesių vidutinio užmokesčio išeitinė kompensacija.
Šiuo metu išeitinės kompensacijos gali sudaryti iki šešių atlyginimų dydžių, priklausomai nuo darbuotojo stažo įmonėje.
Tačiau, neaišku, kas tai užtikrins, nes profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai vis dar derasi dėl naujo specialaus fondo, kuris ateityje turėtų padengti dalį išeitinių kompensacijų atleistiems darbuotojams.
„Šiandien turi būti galutinis sprendimas, ar bus sudarytas fondas, kurio dalį lėšų padengs privatininkai. Jeigu bus nuspręsta taip, kad išeitinės kompensacijos bus paliktos darbdavio rankose, jeigu įmonė nebankrutuoja, ji bus įpareigota išmokėti išeitinę kompensaciją, kitu atveju – jai bus taikomos didžiulės baudos. Tai nauja prievolė. Jeigu įmonė bankrutuoja, tada tuo žmogumi pasirūpins valstybė“, - DELFI konferencijoje sakė A. Butkevičius.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad iki dvylikos mėnesių dirbančiajam priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, jei jis atleidžiamas nesant jo kaltei. Dirbantys 1-3 metus jau turi teisę į 2 mėnesių išeitinę kompensaciją, 3-5 metus - 3 mėnesių.
Ilgėjant stažui, didėja ir išeitinės kompensacijos. Didžiausia išeitinė kompensacija priklauso daugiau nei 20 metų įmonėje išdirbusiam žmonui - už 6 mėnesius.
DELFI skelbė, kad ruošiant naująjį Darbo kodeksą siūloma sutrumpinti įspėjimo terminą iki 2 savaičių – 3 mėnesių, priklausomai nuo to, kiek žmogus dirba, kiek jam liko iki išėjimo į pensiją, ar augina vaikus, slaugo neįgalius artimuosius.
Atitinkamai naujai kuriamas fondas galėtų mokėti 1-3 atlyginimų dydžio išeitines kompensacijas priklausomai nuo darbuotojo stažo.
Be to, premjeras prognozuoja, kad priėmus naują Darbo kodeksą didės ir darbuotojų algos. Esą atsisakius socialinio modelio pokyčių Lietuva taptų visai nekonkurencinga šalimi palyginus su kitomis Europos valstybėmis.
Premjero asmenine prognoze, ateinančiais metais darbo užmokestis augs 6 procentais.
Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą.
Atlygis už lojalumą - kolektyvinėmis sutartimis
Premjeras, paklaustas, kodėl lojalūs darbuotojai, įmonėje pradirbę keliolika ar keliasdešimt metų, turės tenkintis tokio pat dydžio išeitinėmis kompensacijomis kaip kelis metus pradirbę darbuotojai, A. Butkevičius tikina, kad tokius darbuotojai galės sudaryti kolektyvines sutartis, kurių dėka būtų ir atitinkama išeitinė kompensacija.
„Manau, kad lojaliems darbuotojams pagal naują darbo kodeksą bus galima sudaryti kolektyvines sutartis už lojalumą. Ir tokiu atveju išeitinė kompensacija būtų didesnė. Ir kolektyvinėje sutartyje gali būti pasirašyta, kad jeigu jis atidirba penkerius metus ar tam tikrą laikotarpį, jam pavyzdžiui netgi duodamas akcijų paketas“, - sakė A. Butkevičius.
Jo teigimu, diferencijuotų išeitinių kompensacijų iki šiol darbdaviai beveik nebuvo linkę mokėti. Per 2014 metus, A. Butkevičiaus teigimu, išeitines kompensacijas gavo 0,9 proc. darbuotojų.
Anot jo, dauguma šių kompensacijų buvo išmokėta valstybiniame sektoriuje ir įmonėse. Tuo tarpu privačiame sektoriuje tokias kompensacijas gavo vos 0,1 proc. žmonių.
„Manau, kad svarbu užtikrinti, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, o ne optimistinę 6 mėnesių ar daugiau, kuri praktiškai nebuvo mokama“, - teigė premjeras.
Trišalė taryba toliau svarsto naujus Darbo kodekso pasiūlymus
Trečiadienį naujo Darbo kodekso projektą svarstanti Trišalė taryba toliau tarsis dėl nesutarimus keliančių nuostatų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas sakė, kad liko nemažai ginčytinų klausimų.
„Darbo laukia nemažai - tai ir darbo laiko apskaita, žalos atlyginimas, Profesinių sąjungų įstatymas, streikų klausimai“, - sakė A. Černiauskas.
Prieš savaitę tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai pripažino, kad Trišalė taryba atsidūrė aklavietėje. Darbdavių atstovai tvirtino, kad į procesą galėtų aktyviau įsijungti Vyriausybė.
Seimo teisininkai vien Darbo kodekso projektui pateikė 152 pastabas ir tvirtina, kad yra nerealu jį priimti iki metų pabaigos.
Darbdaviai teigia laukiantys liberalesnio darbo santykių reglamentavimo, nes tai paskatintų ekonomiką ir leistų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų. Tuo tarpu profesinės sąjungos prieštarauja, kad garantijų darbuotojams mažėtų.
Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Iš viso planuojama pakeisti daugiau kaip 40 teisės aktų.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – gerinti gyvenimo kokybę, didinti piliečių kokybišką užimtumą, skatinti darbo jėgos paklausą kokybiškoms darbo vietoms, užtikrinti darbo rinkos dinamiką ir įtrauktį į ją, stiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti visiems lygias galimybes.
