Apie tai rašo rusų verslo dienraštis „Vedomosti“.

„2014-2015 metų rudens-žiemos kolekcijų pardavimai tapo tikru nusivylimu Rusijos prekybininkams, ir rinka apmirė, – sakė Milane veikiančios konsultacijų kompanijos „Bain & Company“ partnerė Claudia D'Arpizio. – Su vasarinėmis kolekcijomis taip pat nepavyko pasiekti prieškrizinio lygio. Šokinėjantys valiutų kursai neleidžia stabilizuoti situacijos.“

Kaip skelbia „Bloomberg“, bendra dešimties liukso klasės prekės ženklų („Louis Vuitton“, „Hermes“, „Gucci“, „Prada“, „Cartier“ ir kitų) vertė sumažėjo 7 mlrd. JAV dolerių. Ir tarp pagrindinių priežasčių naujienų agentūra mini smunkančius prabangos prekių pardavimus Rusijoje.

Konsultacijų firmos „Mažmeninių technologijų akademijos“ analitikas Kirilas Volkovas pažymi, kad kai kurių kompanijų pardavimai smuko net 30 proc.

Bendrovės „Fashion Consulting Group“ įkūrėja ir vadovė Anna Lebsak-Kleimans sako, kad „kompanijos juvelyrinių dirbinių pardavimai skaičiuojant vienetais sumažėjo 20-25 proc., o juvelyrinių dirbinių importas pirmąjį šių metų pusmetį smuko beveik du kartus“.

Kalbant apie drabužius, anot A. Lebsak-Kleimans, jų importo apimtys sumažėjo 30 proc. Ji pridūrė, kad „prabangių prekybos centrų lankytojų skaičius sumažėjo 15-20 proc.“.

Bendrovės „Bain & Company“ duomenimis, dabartinė situacija prabangos prekių rinkoje yra prastesnė nei 2008 metų krizės metu. „2008-2009 metas liukso klasės rinka smuko 5 proc., tačiau greitai atsigavo ir ėmė augti. 2010 metais ji ūgtelėjo 8-10 proc. Be to, daugelis prekių ženklų į Rusijos rinką įžengė būtent tuo metu, – sakė C. D'Arpizio. – Dabar krizė palietė visus pagrindinius šio sektoriaus žaidėjus Rusijoje – nuo platintojo iki vartotojo. Vyksta globalus prabangos prekių vartojimo mažėjimas.“

Rinkai atsigauti trukdo ir kainų politika. Lyginant su praėjusiais metais, mažmeninės kainos padidėjo tiek, kiek sumažėjo pardavimai – vidutiniškai 25-30 proc. („Fashion Consulting Group“ duomenys). O „Mažmeninių technologijų akademijos“ duomenimis, kainos padidėjo nuo 25 iki 60 proc.

Louis Vuitton krepšį vaizduojantis paviljonas Maskvoje
Tačiau palyginus su vidutiniu kainų segmentu ir net su masinės prekybos rinka, liukso klasės rinkoje padėtis neatrodo tokia prasta. „Tokioje nestabilioje makroekonominėje situacijoje masinės prekybos rinka jaučiasi dar labiau neužtikrintai, negu liukso klasės rinka, nes šiame segmente prekybininkams daug sunkiau kelti kainas: todėl tai ir vadinama masine rinka, kad visiems būtų prieinama, o krizės metu tai padaryti nelengva“, – sakė C. D'Arpizio.

„Fashion Consulting Group“ atliko savo tyrimą ir iš jo išvadų galima spręsti, kad liukso klasės rinka praėjusiais metais sudarė 10 proc.visos rinkos, o šiais metais ši dalis nepakito. Vidutinio segmento dalis šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 9 proc. O masinės prekybos rinkos dalis dėl vidutinio segmento nors ir išaugo, pinigine išraiška ji sumažėjo nuo 705 mlrd. iki 664 mlrd. rublių.

„Fashion Consulting Group“ prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos prabangos prekių rinkos procentinė dalis nepakis, o pinigine išraiška jis susitrauks 15-20 proc. Vidutinio segmento procentinė dalis sumažės 9-10 proc., o pinigine išraiška – 45 proc.

„Jeigu nebus naujų sukrėtimų, liukso rinka stabilizuosis. Tačiau, žinoma, jokio augimo neverta tikėtis artimiausius dvejus metus. Visi stiprūs prekių ženklai išliks ir uždirbs pinigų, tačiau tikslo plėstis mūsų rinkoje nebus“, – mano K. Volkovas iš „Mažmeninių technologijų akademijos“.

Kalbėti apie žymius pokyčius tarp Rusijos mados rinkos žaidėjų šiais metais neverta, sako K. Volkovas. Būtent čia, jo nuomone, prabangos prekių rinkai Rusijoje iš dalies ir padeda tiek ekonominė, tiek ir politinė krizė: rusai ėmė mažiau leisti pinigų užsienyje, o kai kurių kategorijų žmonėms visai uždrausta įvažiuoti į užsienio šalis. Dėl to, kaip sako banko „Barcleys“ analitikai, rusų išlaidos Europoje šiais metais jau smuko 31,3 proc. Ir tai pajuto visi pasauliniai prekių ženklai. Apie smukusias rusų pirkėjų išlaidas Europoje pastaraisiais metais kalbėjo ir įmonių grupė „Kering“, atstovaujanti tokiems prekių ženklams, kaip „Brioni“, „Gucci“ ir kitiems.

Greita reakcija

Prabangos prekių rinkos dalyviai stengiasi greitai ir lanksčiai reaguoti į krizinius pokyčius ir prisitaikyti prie naujų realijų. Anot A. Lebsak-Kleimans, nepaisant staigaus rublio kurso smukimo, daugumoje vieno liukso klasės prekės ženklo salonuose, kuriuos tiesiogiai valdo pats prekės ženklas, kainos nekilo iki praėjusių metų pabaigos.

„Lapkritį-gruodį smukus rublio kursui, padidėjo prabangos prekių paklausa tose parduotuvėse, kurios užfiksavo kainas rubliais (sezono pradžioje jos buvo susietos su rublio kursu 49 rubliai už vieną eurą), – sakė A. Lebsak-Kleimans. – Itin išaugo paklausa parduotuvėse „Tiffany“, „Graff“, „Vacheron Constantin“ ir „Richmont“.

Tokia buvo pirminė prabangos prekių rinkos reakcija į krizę. Antroji banga kilo kovą, kai šiek tiek atsigavo rublio kursas. Ir kai kurios kompanijos greitai į tai sureagavo: kai kurios prabangos prekėmis prekiaujančios kompanijos ėmė kai kurioms prekėms taikyti 20 proc. nuolaidas.

Tačiau pirmoji perrašyti kainas nusprendė Centrinė universalinė parduotuvė (CUM): kovo 31 d. parduotuvės interneto puslapyje pasirodė pranešimas, kad prekių kainos bus mažinamos 15 proc., atsižvelgiant į rublio kurso augimą.

„Žinoma, mes reaguojame į kurso pokyčius, reaguojame kiekvieną dieną, mėnesį, sezoną, mes nedidiname ir nemažiname kainų. Mes jas nustatome atsižvelgdami į kursą, –sakė CUM mados direktorė ir kompanijos „Mercury“ vice-prezidentė Ala Verber. – Pirkėjų reakcija į kainų sumažinimą 15 proc. buvo labai teigiama. Be to, mums buvo malonu matyti, kad kitos kompanijos taip pat ėmėsi panašių veiksmų.“

Tačiau lanksti kainų politika nepadės, jeigu rublio kursas augs (o nuo liepos pabaigos vėl stebima tokia tendencija). „Prabangos prekių kainos tiesiogiai priklauso nuo rublio kurso. Prekybininkai jau ir taip maksimaliai sumažino antkainį, o tai reiškia, kad sumažino ir savo maržą pavasario-vasaros sezono metu. Toliau nėra kur judėti. Už nugaros – nuostoliai“, – sakė A. Lebsak-Kleimans.

Tiesa, apie tolesnį nuosmukį šios rinkos dalyviai stengiasi negalvoti. „Tikiuosi, kad smukimas nesitęs, jeigu, žinoma, neįvyks kažkokių radikalių pasikeitimų mūsų ekonominėje ir politinėje situacijoje“, – sakė „Show-room Li-Lu“ įkūrėja ir prezidentė Oksana Bondarenko.

Tiki ir tikisi

Paguodžiančiu veiksniu, rodančiu, kad katastrofos prabangos prekių rinkoje nebus, yra tai, kad nė vienas iš prabangių prekių ženklų neketina trauktis iš Rusijos rinkos. „Priešingai, iš trylikos drabužių prekių ženklų, atėjusių į Rusijos rinką nuo šių metų pradžios, aštuoni priklauso prabangių prekių ženklų grupei“, – sakė A. Lebsak-Kleimans.

O prabangos prekių gamintojų pareiškimuose dominuoja optimizmas ir ryžtas ištverti sunkius laikus dėl būsimos sėkmės. „Dabar mes manome, kad yra itin svarbu stiprinti santykius su žaidėjais Rusijoje komerciniame lygmenyje ir racionalizuoti visus pardavimų kanalus, – sakė kompanijos „Pal Zileri“ vadovas Paolo Roviera. – Mes ketiname tiesiog ir toliau daryti tai, ką visuomet darėme: teikti geriausias paslaugas mūsų reikliems klientams ir laikytis aukštos kokybės be jokių kompromisų.“

O bendrovės „Furla“ vadovas Eraldo Polleto mano, kad krizė yra puikus metas plėtrai. „Kartais krizė suteikia netikėtų galimybių, ypač tiems, kas dirba mūsų segmente. Mano nuomone, labai svarbu mokėti žvelgti toli į priekį ir gerbti savo pirkėją. Esame ryžtingai nusitekę stiprinti savo prekės ženklo pozicijas Rusijos rinkoje, nepaisant sunkių ekonominių sąlygų. Iki spalio pabaigos mes atidarysime 15 parduotuvių“, – sakė jis.
Vartotojiškas posūkis

Kaip optimistiškai beskambėtų kompanijų atstovų pareiškimai, vartotojas negali nepastebėti akivaizdžių pasikeitimų. „Apie jokį importinių prekių pakeitimą vietinėmis prekėmis prabangos prekių rinkoje negali būti ir kalbos, net ilgalaikės trukmės perspektyvoje. Tai, kad importo apimtys pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 30 proc., reiškia, kad parduotuvėse mažėja asortimentas“, – apbrėžia A. Lebsak-Kleimans.

Asortimentas sumažėjo, pirkėjas dingo. „Žmonės tapo atsargesni, praktiškesni. Tokia tendencija buvo pastebima dar prieš krizę. Išlaidauti tapo nebemadinga, – sakė K. Volkovas iš „Mažmeninių technologijų akademijos“. – Žinoma, kokybiškų liukso klasės prekių pagrindiniai vartotojai nenustos pirkti. Tačiau paklausa tarp vidutinės klasės žmonių sumažės, nes jie nebegalės tokių prekių pirkti esant naujam rublio kursui.“

Sunkiais ekonominiai laikais keičiasi pirkinių sąrašas ir paradoksas yra tas, kad žmonės ima pirkti brangesnius daiktus. „Krizės metu griežtėja atranka, ir žmonės stengiasi pirkti brangesnį, bet vieną daiktą, kuris tarnaus ilgai. Ir, žinoma, niekas neatsisakys batų ir aksesuarų. Mes visi žinome, kad moteris gali nusipirkti pigesnius marškinėlius, bet netaupys batams, laikrodžiui, papuošalams ir rankinei, – sakė A. Verber – Kalbant apie vyrus, čia išlieka klasikinių kostiumų paklausa ir žinoma, klasikinių aksesuarų paklausa. Šių dviejų kategorijų prekės yra itin populiarios.“

Anot O. Bondarenko, dabar lengviausia prekiauti avalyne ir aksesuarais, o sunkiausia yra drabužių pardavėjams.

Yra ir laimėtojų

Tačiau yra ir kategorija pardavėjų, kuriems krizė buvo tik į naudą. Tai įvairios išparduotuvės ir elektroninės parduotuvės. Pavyzdžiui, išparduotuvių centras „Outlet Village Belaja Dača“ skelbia, kad lankytojų skaičius, lyginant su 2014 metais, išaugo 35 proc. Iki šių metų pabaigos planuojama sulaukti 2,5 mln. lankytojų – 500 tūkst. daugiau nei pernai.

Kalbant apie internetinę prekybą, čia irgi fiksuojamas precedento neturintis augimas. Per praėjusius metus internetinių pirkėjų gretos išaugo 35 proc. iki daugiau nei 25 mln. žmonių, skelbiama „KupiVip Group“ ataskaitoje.

Bet kuri ekonominė krizė – dar viena proga pagalvoti apie tikrąją daiktų vertę, o vartotojams – apie tai, kas yra tikroji prabanga, ir kokios yra tikrosios vertybės. „Aš manau, kad mūsų laikais, kai prabanga reiškia daugiau, nei tiesiog brangius daiktus, vartotojai ieško tikrumo, meistriškumo ir ilgaamžiškumo. Pirkėjai ieško kažko tikrai išskirtinio, pagaminto būtent jiems. Ir tai yra pagrindinis mūsų darbo krizės sąlygomis receptas: siūlyti vartotojams patį geriausią“, – sakė „Pal Zileri“ vadovas Paolo Roviera.

Ir mes su juo nesiginčysime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2486)