Susikibo dėl viršvalandžių: gąsdina, kad neleis daugiau uždirbti

Ruošiant naująjį Darbo kodeksą, jo rengėjai, darbdaviai ir profsąjungos nesutaria, ką lems siūlomi darbo laiko pakeitimai.

Profsąjungų nuomone, darbuotojai praras galimybę užsidirbti, o darbdavių ir rengėjų atstovai primena – darbo santykiai bus lankstesni.

Ginčas kilo dėl suminės darbo laiko apskaitos, kuri dažnai taikoma prekybos ar gamybos srityse formuojant pamainas. Profsąjungos siūlė nustatyti maksimalią savaitės trukmę, kuri yra numatyta ir dabar – 48 val., iš kurių 8 val. būtų apmokami kaip viršvalandžiai, jei per apskaitinį laikotarpį nepavyks pasiekti vidutinės 40 val. darbo savaitės.

Pavyzdžiui, vieną savaitę dirbant 48 val., o kitą – 32 val., yra pasiekiamas 40 darbo valandų vidurkis ir už viršvalandžius mokėti nereikia. Dabar toks vidurkis turi būti pasiekiamas per 4 mėnesius, siūloma jį sutrumpinti iki 3 mėnesių.

„Siūlome fiksuoti, kad maksimali savaitės darbo laiko trukmė taikant suminę darbo laiko apskaitą būtų ne didesnė nei 48 valandos”, - kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pasak jo, tokiu atveju pagal suminę darbo laiko apskaitą su viršvalandžiais per savaitę daugiausiai būtų galima dirbti 48 val., jei suminė darbo laiko apskaita netaikoma – iki 60 valandų.

„Mes atsisakome 8 valandų darbo dienos, lieka 40 valandų darbo savaitė, vadinasi, niekas nedraudžia žmogui dirbti 12 valandų per dieną. Anksčiau buvo problema dėl 8 darbo valandų dienos, nes kai kas norėdavo dirbti po 10 valandų, tai įvesdavo suminę darbo laiko apskaitą. Dabar to atsisakoma, yra 40 valandų savaitė: dirbkite 3 dienas po 12 valandų, vieną dieną – 4 val. ir turėkite laisvą penktadienį“, - aiškino A. Černiauskas.

Tačiau jis priminė, kuo įprasta darbo savaitė skiriasi nuo suminės darbo laiko apskaitos. Įprastos darbo savaitės atveju, ilgiau nei 40 val. išdirbtas laikas turi būti apmokamas daugiau - viršvalandžiai darbdaviui kainuoja 50 proc. daugiau. Suminė darbo laiko apskaita leistų darbuotoją įpareigoti dirbti ilgiau nei dabar numatomos maksimalios 48 val., pavyzdžiui, 60 val. per savaitę, už tai papildomai nesumokant.

Suminė darbo laiko apskaita nuo įprastos tuo ir skiriasi, kad darbuotojas turi dirbti 12 val. per dieną, jei jam sudaroma tokia pamaina. Kai dirbama pagal įprastą darbo laiko apskaitą, yra numatyta, kad retais atvejais darbuotojas negali viršvalandžių atsisakyti, bet įprasta darbo diena trunka 8 valandas.

Vienas Darbo kodekso rengėjų, Vilniaus universiteto teisės profesorius Tomas Davulis nesutiko, kad pagal suminę darbo laiko apskaitą maksimali darbo laiko savaitė su viršvalandžiais būtų 48 val.

„Kodėl pagal negali būti vieną savaitę - 60 darbo valandų, o kitą – 20? Kodėl negali?“, - klausė teisės profesorius.

Tokiu atveju per dvi savaites asmuo dirbtų 80 valandų, tai yra, vidutiniškai po 40 val. per savaitę ir jam už viršvalandžius nebūtų mokama.

„Todėl, kad žmogų priverčia dirbti daugiau nei vidutiniškai, bet jam už tai nemoka“, - aiškino A.Černiauskas.

Jis teigė, kad jei darbdaviui konkretaus darbuotojo reikia 60 valandų per savaitę, tuomet jis turi atsisakyti suminės darbo laiko apskaitos ir dirbti įprastai, t. y., sumokėti už 20 valandų viršvalandžių.

„Teisingai, suminė darbo laiko apskaita leidžia panaudoti darbuotoją ir jam už tai nemokėti“, - apibendrino A. Černiauskas.

„Dabartinis suminės darbo laiko apskaitos reguliavimas yra daug lankstesnis, nei tai, ką jūs siūlote“, - atsikirto T. Davulis.

„Kuo jis lankstesnis? Dabar 48 valandos yra maksimali darbo savaitės trukmė (pagal suminę darbo laiko apskaitą - DELFI)“, - prieštaravo A. Černiauskas.

„Bet jei aš žinau, kad šią savaitę man darbuotojo reikia 60 valandų, o kitą – 20, kur čia yra pažeidimas? Kai dviejų savaičių pabaigoje iš viso išdirbama 80 valandų“, - aiškino T. Davulis.

„Bet gal pažiūrėkime iš darbuotojo pozicijos, o jei jis nenori šią savaitę dirbti 60 valandų?“, - klausė A. Černiauskas.

„Bet jis buvo prieš 2 savaites įspėtas, o kitą savaitę gavo ne 2 laisvas dienas, o 5-ias. Ir tą pačią algą gavo“, - aiškino T. Davulis.

„Bet jei jam nereikia tų 5 laisvų dienų? Ir būtent, gavo tik tą pačią algą“, - pridūrė A. Černiauskas.

Jo nuomone, kad toks sprendimas būtų labai patogus darbdaviams prieš Kalėdas ar kitas didžiąsias metų šventes, kai darbuotojai dirbtų daugiau nei vidutiniškai, o po to dirbtų mažiau ar gautų laisvadienių, bet ne papildomą atlygį.

„Mes sutinkame, kad žmogus dirbtų 60 valandų, bet už tai, kas daugiau nei vidutiniškai, mokėkite viršvalandžius. Kitą savaitę tegul žmogus sėdi namuose, dirba 20 valandų, bet jis žino, kad dirbdamas 60 val. uždirbo, - teigė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. - Suminė darbo laiko apskaita darbuotojui neduoda uždirbti, nes išnyksta viršvalandžių apmokėjimas. Mes tai puikiai suprantame ir ieškokime kompromiso, nelaikykime vieni kitų kvailiais.“

Vieni už lankstumą, kiti – už algas

Gindamas naujojo Darbo kodekso rengėjų poziciją, T. Davulis priminė, kad Lietuva jau ne kartą sulaukė priekaištų iš Europos Komisijos dėl menkų lankstaus darbo galimybių.

„Jeigu kas nors skaito Europos Komisijos arba Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai, tai 3-4 metus iš eilės buvo pasakyti du priekaištai arba sakoma, Lietuva, taisykitės dviejuose dalykuose: pirmiausia, atleidimai iš darbo, antra – darbo laikas. Profsąjungos siūlo esamą situaciją dar labiau suvaržyti. Kitaip tariant, dabartinis darbo laikas yra geresnis darbdaviams arba lankstesnis, nei tai, ką jūs siūlote šiandien, - kalbėjo T. Davulis. - Kitas dalykas, jei svarbu viršvalandžiai, kalbėkime apie tai: direktyvoje yra pasakyta 48 valandos vidutiniškai, neskaitant kritinio apkrovimo. Turėkime omenyje bendrus Europos rėmus ir juose priiminėkime sprendimus.“

K. Krupavičienė nenusileido.

„Darbo savaitė Airijoje, Jungtinėje Karalystėje yra 39 valandos. Visa kita, kas dirbama tą savaitę, yra viršvalandžiai ir apmokama 1,5 karto. Jeigu mes tokią taisyklę priimsime čia ir norite duoti darbuotojams dirbti ir uždirbti, tai ir duokite“, - kalbėjo ji.

„Naujajame Darbo kodekse pasikeičia darbo laiko reguliavimas, duodame laisvę, 60 valandų darbo savaitę su viršvalandžiais. Vienintelė problema – suminė darbo laiko apskaita, sutvarkome ją ir visas kitas darbo laiko reglamentavimas mums tinka“, - siūlė A. Černiauskas.

„Visiškai skirtingi dalykai yra suminė darbo laiko apskaita ir viršvalandžiai“, - nenusileido T. Davulis.

Daliai darbuotojų algos mažėtų

Profsąjungų atstovai laikėsi nuomonės, kad daliai darbuotojų pasikeitus Darbo kodeksui sumažės ir algos.

„Važiavau ir pasižiūrėjau, kaip skaičiuojamas darbo užmokestis: minimumas už 8 darbo valandas, papildomi pinigai yra už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis. Greitosios pagalbos vairuotojo atlyginimas su 50 valandų viršvalandžių yra 1 600 litų (463 eurų) „ant popieriaus“. Jūs suprantate, apie ką mes kalbame?“, - klausė K. Krupavičienė.

„Suprantu, bet kaip mes dabar besukinėtumėme Darbo kodeksą, darbo valanda kainuoja tiek, už kiek ji yra parduodama. Jeigu jis dirba tokį darbą už minimalią algą, tai jūs kodekse ką norite rašykite. Reikalinga derybinė galia, kolektyvinės sutartys ir spauskite algas į viršų. Per įstatymą jūs jų nepaspausite, ne tam įstatymas skirtas“, - aiškino profesorius.

„Dabar yra minimumas ir mokama už viršvalandžius. Tik taip darbuotojai gauna daugiau nei minimumą. Jei įvedame šitą, pusė Lietuvos darbuotojų gaus minimalias algas“, - rėžė K. Krupavičienė.

„Tai blogai, kad dirba už minimumą, - atkirto profesorius. - Tai kur profesinės sąjungos? Kur kolektyvinės sutartys?“

Galiausiai A. Černiauskas pristatė profesinių sąjungų poziciją: jei nepavyksta susitarti, siūloma darbo laiką palikti tokį, koks yra dabar galiojančiame Darbo kodekse.

„Tai nedirbs ir „Akropoliai“, - įsiterpė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė.

Bet įsikišo ir K. Krupavičienė.

„Aš labai atsiprašau, bet „Akropoliai“ moka už viršvalandžius. Jie dirba 4 dienas po 12 valandų ir po to turi išeigines, bet už 8 valandas mokama papildomai, kaip už viršvalandžius. Visi „Akropoliai“ moka už viršvalandžius ir už šventes, tad jei tau išeina dirbti sekmadienį, tau papildomai už tai moka, - sakė ji. - O dabartinis kodeksas leistų nemokėti.“

T. Davulis konstatavo, kad ginčas vyksta dėl to, kas yra viršvalandis ir Lietuvoje jį norima matyti kitaip, nei yra Eurpos Sąjungos lygiu, kur vidutiniškai leidžiamos dirbti 48 val. pagal suminę darbo laiko apskaitą, o Lietuvoje norima, kad tiek būtų maksimalus leistinas darbo laikas. Profsąjungos atrėmė, kad Europos Sąjungos direktyva, numatanti tokį darbo laiką yra rekomendacinio pobūdžio ir užtikrina minimalius reikalavimus, t. y., sąlygos darbuotojams gali būti ir geresnės.

Trišalėje taryboje susitarti nepavyko, fiksuotos atskiros nuomones: darbdavių ir vyriausybės atstovai pasiliko prie rengėjų pozicijos, o profsąjungos pasiūlė atstatyti visą Darbo kodekse numatytą darbo laiko reguliavimą į pradinę padėtį.

Kas leidžiama dabar

Šiuo metu Darbo kodeksas nustato, kad darbo dienos trukmė – 8 valandos, dėl viršvalandžių galima tartis keliomis formomis. Pavyzdžiui, jei norima dirbti ilgiau, tuomet žmogus gali būti samdomas 1,5 etatui, tokiu atveju per savaitę galima dirbti ne ilgiau 60 val.

Jei asmuo įsidarbina pagal dvi darbo sutartis, įstatymas nedraudžia jam dirbti ir 72 val., svarbiausia, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas 35 val. per savaitę ir ne trumpesnis nei 11 val. per parą poilsis.

Kitaip tariant, dabar Lietuvoje ilgiausiai žmogus per savaitę galėtų dirbti 6 dienas po 12 valandų, tačiau tam būtinos dvi darbo sutartys. Su viena sutartimi – 5 dienas po 12 valandų.

Lietuvoje numatyta galimybė darbo laiką apskaityti ir kitaip, tai – suminė darbo laiko apskaita. Ji numato, kad darbo savaitė trunka 40 valandų, tačiau darbdavys turi teisę darbo laiką keisti lanksčiau, pavyzdžiui, nustatyti 12 valandų darbo dieną. Tokiu atveju darbuotojas už sutartą algą dirba 3 dienas po 12 valandų ir papildomai 4 val.

Maksimaliai per savaitę toks darbuotojas gali dirbti 4 dienas po 12 valandų, tačiau už paskutinės dienos 8 valandas jam jau turi būti mokama kaip už viršvalandžius – 1,5 sutarto atlyginimo, jei per ateinančius 4 mėnesius jo grafikas nepasikeičia taip, kad vidutiniškai per savaitę išdirbama 40 valandų.