Ekonomistė piktinasi, kad savivaldybės Finansų departamentas jai labai ilgai nesuteikė prašytų duomenų, kurių neturėdama ji negali įvertinti realios situacijos Vilniaus finansuose.
„Praktiškai neįmanoma prasimušti iki Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento direktoriaus Vyginto Jako. Tam, kad galėčiau analizuoti ir atstovauti rinkėjams turiu žinoti duomenis, o jis visą laiką ieško įvairių pretekstų, neateina į posėdžius ir bando daryti viską, kad tik nereiktų atsakyti į elementarius klausimus, – sakė ji. – Birželį ir liepą primigtinai prašytus skaičius gavau tik rugsėjo 17 dieną ir tik po to, kai Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje pakėliau balsą.
A. Maldeikienė pasakojo, kad rugsėjo 16 dienos posėdyje jai buvo beveik grasinama – V. Jakas liepė užsičiaupti, o kolegos patarė, kad jeigu norime ką nors pasiekti, turime būti draugiški.
„Nesupratau – ar turime vienas kitam meluoti? Keturis mėnesius tylėjau, bet dabar pradedu kalbėti. Tikėjausi draugiško bendradarbiavimo, bet dabar man atrodo, kad reikia iškasti karo kirvį. Tai ir padarysiu, jeigu jie to nori“, – sakė tarybos narė.
A. Maldeikienė ragino V. Jaką atleisti iš užimamų pareigų, nes jis neturi Finansų departamento vadovui privalomos sąžinės kalbėti tiesą, net jeigu ji nemaloni jo viršininkams.
„Profesionalas tuo ir skiriasi nuo tarno, kad sako tiesą, net jeigu ji labai nemaloni jo vadovams, o V. Jakas visada yra pasiruošęs tarnauti tam, kuris galingesnis“, – teigė ji.
Pats V. Jakas sakė, kad jam su visais darbe sekasi dirbti gerai ir jis tuo džiaugiasi. Jis tikino, kad su kolegomis bendrauja neturėdamas asmeninio išankstinio nusistatymo ir laikydamasis pagarbos žmogui principo, to paties tikisi ir iš kitų.
Paklaustas, kaip vertina A. Maldeikienės kritiką jis atsakė: „Manau, kad neturiu teisės komentuoti ir vertinti asmeninės politikų nuomonės“.
Stengiasi taupyti
Per keturis R. Šimašiaus darbo mėnesius sostinės skola (be paskolų) sumažėjo 6,7 mln. eurų, rodo savivaldybės DELFI pateikti duomenys.
R. Šimašiaus inauguracija įvyko šių metų balandžio 22 dieną. Gegužės 1 dieną Vilniaus skola iš viso siekė 384,2 mln. eurų, o po mėnesio padidėjo iki 391,8 mln. eurų.
Po to prasidėjo mažėjimas ir rugpjūčio pradžioje skola siekė 370,6 mln. eurų. 2015 metų sausio 1 dieną Vilnius buvo įsiskolinęs 388,5 mln. eurų, tad per kiek daugiau nei pusmetį skola susitraukė 4,61 proc.
„Šiuo metu rengiama nauja tvarka, pagal kurią miesto skolos duomenys būtų skelbiami viešai savivaldybės puslapyje www.vilnius.lt, kad visuomenė skolos dinamiką galėtų sekti realiu laiku“, – žadėjo A. Zubriakovas.
Jis taip pat sakė, jog savivaldybei nuolat trūksta pinigų, todėl mažinamos visos nereikalingos išlaidos.
„Pavyzdžiui, komandiruočių išlaidos šiuo metu sumažintos beveik per pusę“, – pastebėjo jis ir pridūrė, kad 2014 metais, vadovaujant Artūrui Zuokui, vidutinės 6 mėnesių išlaidos siekė beveik 75 tūkst. eurų, o šiemet pirmąjį pusmetį išleista 38 tūkst. eurų.
Dar vienas A. Zubriakovo pavyzdys – „Vilnius veža“. 2014 metais viešajai įstaigai finansuoti skirta per 493 tūkst. eurų, o šiemet – 200 tūkst. eurų.
Ar tikrai?
Tačiau A. Maldeikienė pasakojo, kad Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiuose ji nė karto neišgirdo plano, kaip padidinti biudžeto įplaukas, bet kiekvieną kartą gauna daug įvairiausių prašymų suteikti paramą, lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti miesto turtą, atleisti labai turtingus juridinius ir fizinius asmenis nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.
„Pavyzdžiui, nuo NT mokesčio bandoma atleisti esą skurstančią pensininkę, kuri turi per 40 hektarų žemės netoli oro uosto. Pateikiama, kad jos pajamos mažutės – pensijos gauna mažiau 300 eurų ir dėl to negali mokėti mokesčių“, – sakė ji.
Dar vienas pavyzdys – prašymas atleisti Lietuvos futbolo federaciją nuo 52 tūkst. eurų NT mokesčio.
A. Maldeikienė teigė, kad 2014 metų biudžete NT mokesčio planas nebuvo įvykdytas – trūko per 1 mln. eurų įplaukų. „Gauta buvo 29 mln. eurų, tai gal tie 52 tūkst. ir neatrodo labai rimtai, bet kada kiekviename posėdyje po tiek prašoma, viskas susideda“, – sakė ekonomistė.
Pašnekovė teigė, kad jai akivaizdu, jog lengvatų prašytojai yra svarbios įtakos grupės.
„Sportininkai Lietuvoje apskritai yra kažkas arčiau dievų. Jiems savivaldybė gali duoti namą Šeimyniškių g. 15, jie taip pat naudojasi stadionu, visokiais lauko tualetais ir t.t., bet NT mokestį turi mokėti miestiečiai.
Taip pat visą laiką nesurenkame mokesčių dėl lengvatų prekiaujantiems. Prisidengiant tuo, kad jie yra skurstančios grupės (pensininkai, vaikai ir t.t.) manoma, kad šie žmonės turi būti atleisti nuo prekiavimo mokesčio.
Savaime gal tai ir gerai, tačiau savivaldybės administracija nepateikia jokių normalių skaičiavimų. Vien 2014–2015 metais savivaldybė negavo beveik 19 tūkst. eurų pajamų suteikdama lengvatas prekiaujantiems“, – dėstė A. Maldeikienė.
Dirba diletantai
Tarybos narė taip pat labai smarkiai kritikavo savivaldybės darbuotojus.
„Juk jeigu suteikiama lengvata, tada, tikėtina, didės bendra apyvarta mieste. Tačiau alternatyvių kaštų samprotavimas yra virš jų proto. Tai ir yra esminis dalykas – kai taupoma tik dėl taupymo, o logikos visame tame labai mažai“, – pasakojo A. Maldeikienė.
Ji pabrėžė, kad Ekonomikos ir finansų komitetas kol kas nėra patvirtinęs nė vieno prašymo suteikti kokias nors mokesčių lengvatas ar ką nors panašaus.
„Man susidarė toks įspūdis, ir jis vis stiprėja, kad Finansų departamentas yra žvėriškai neprofesionalus. Žmonės neskiria paskolų ir pajamų. Pavyzdžiui, dokumentuose, kuriuos gaunu paskolos nuolat priskiriamos prie pajamų.
Popieriai savivaldybėje yra tvarkomi be galo neprofesionaliai. Jie sako, kad sutaupė, bet net tarybos nariams nepateikia jokių skaičių apie tai, kiek prigamino naujų įtampos ir rizikos taškų.
Jeigu jie aiškina, kad taupo, bijau, kad jie taupo nesamdydami naujų profesionalių darbuotojų. Taip yra įprasta Lietuvos viešajame sektoriuje – nėra profesionalų, nes nėra kaip jiems sumokėti“, – dėstė A. Maldeikienė.
R. Šimašiaus nekritikuoja
A. Maldeikienė sakė, kad ir R. Šimašiui yra pasakojusi, kad savivaldybėje vis dar laikomasi įprastos „zuokinės“ praktikos.
„Labai daug savivaldybės darbuotojų savo darbą suvokia kaip tarnavimą merui ir jo aplinkai. Ne tai kad R. Šimašiui, bet jiems suformuotas toks pasaulio matymas – tarnauji ne miestui.
Pavyzdžiui, ryšių su visuomene skyrius yra labai didelis, bet visuomenė negauna realių problemų ir siūlomų jų sprendimų su alternatyvomis. Visuomenei, galima sakyti, plaunamos smegenys, kad dabar jau atėjo „geriečiai“ ir dabar jie viską gerai padarys. Tikrai manau, kad šie žmonės yra dori, bet vien dorumu skolų suvaldyti neišeis“, – sakė tarybos narė ir paaiškino, kad suvaldytos skolos, tai – kai kiekvieną centą visais įmanomais būdais apmąstai penkis kartus.
Turi planą
A. Zubriakovas pasakojo, kad pagal R. Šimašiaus paruoštą planą Vilniaus savivaldybė šiuo metu savo išlaidas skirsto pagal prioritetus.
Daugiausiai skiriama išmokų vykdymui savivaldybės paskoloms grąžinti (įskaitant palūkanas).
Visos kitos išlaidos tvarkomos pagal dar 2003 metais Finansų ministerijos nustatytą tvarką. Pirmiausia sumokami darbo užmokesčiai ir socialinis draudimas, po to seka pašalpos, tada mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą.
Tolesnė seka: skolų grąžinimas pagal patvirtintus mokėjimo grafikus, prekių ir paslaugų naudojimas, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos, kitos tvarkos apraše nenurodytos išlaidos.
Taip pat pabrėžiama, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais prioritetas teikiamas apmokant seniausiai susidariusias skolas.
Laukia sprendimo dėl GPM
Vasaros pradžioje daug diskusijų sulaukė Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kad Vilniui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ribojimas prieštarauja Konstitucijai.
„Nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, pagal kuriuos ji turėtų būti apskaičiuojama, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams“, – tada sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Šiuo metu Vilniui lieka 48 proc. surenkamo GPM, kai Kaunui tenka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., Mažeikių rajonui – 99 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.
„Laukiama Seimo sprendimo dėl didesnės GMP dalies miestui po to, kai Konstitucijos teismas pasakė, kad dabartinė tvarka yra diskriminacinė Vilniaus atžvilgiu“, – sakė A. Zubriakovas.
Šis klausimas turėtų būti svarstomas Seimo rudens sesijos pabaigoje, kartu su kitų metų biudžeto projektu.
