G. Nausėdos indekse NPD ir MMA lyginami dėl to, kad pirmasis kainuoja valstybės biudžetui, o antrasis – verslui. Ekonomisto teigimu, jei politikai deklaruoja, kad siekia didinti gyventojų atlyginimus, galėtų tai užkrauti ne tik ant darbdavių pečių, bet ir patys prie to prisidėti, o NPD ir MMA santykis atspindi jų nuoširdumą.
Tačiau R. Kuodis tokiame G. Nausėdos samprotavime įžvelgė problemų ir studentams skirtoje interneto svetainėje patalpino trumpą pristatymą, kuriame paaiškina, kodėl nėra taip blogai, kaip parodyta minėtame indekse ir kodėl į MMA kėlimą reiktų žiūrėti plačiau.
Keičia galutinę išvadą?
Pirmoji R. Kuodžio pastaba – dėl G. Nausėdos NPD skaičiavimo. SEB vyriausiasis ekonomistas 2009–2015 metų NPD apskaičiavo pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU) prieš mokesčius, tačiau R. Kuodis aiškina, kad tam nebuvo jokio reikalo.
Jis primena, kad nuo 2009 metų pradžios NPD tapo diferencijuotas pagal pajamas, palaipsniui mažinant NPD daugiau uždirbantiems, ir taip gyventojų pajamų mokestį padarant labiau progresiniu.
„Iki tol NPD buvo vienodas tiek MMA, tiek VDU. Tačiau nuo 2009 metų pradžios buvo įgyvendinta reforma. Tiems, kas gauna VDU NPD mažėja, kol išvis išnyksta ties 3200 litų, o tiems, kas gauna MMA – ne. Taip pinigai iš daugiau uždirbančių permetami mažiau uždirbantiems. Taigi tas santykis išties pagerėjo ir NPD padidėjo tiems, kas gauna MMA“, – sakė jis.
R. Kuodis pabrėžė, kad NPD nuo MMA galima apskaičiuoti, o G. Nausėdos apytikslis skaičiavimas iš esmės keičia jo galutinę išvadą.
„Nuo 2009 metų pradžios tikrasis „nuoširdumo indeksas“ pagerėjo, o ne pablogėjo, nes NPD nuo MMA buvo padidintas. „Pablogėjimas“ įvyko dėl to, kad NPD diferencijavimas sumažino NPD nuo VDU“, – teigia R. Kuodis.
Tačiau G. Nausėda su šia pastaba nesutiko ir aiškino, kad lyginimas su NPD nuo VDU pasirinktas dėl to, kad yra pusiaukelėje tarp MMA ir pajamų dydžio, kurį pasiekus NPD nustojamas taikyti, esantis rodiklis.
„Bet kokį kitą rodiklį būtų buvę sunku pagrįsti arba jis būtų buvęs labai dirbtinis (aritmetinis MMA ir maksimalaus pajamų dydžio, iki kurio taikomas NPD, vidurkis) bei sunkiai suvokiamas. Nors du laikotarpiai (2003–2008 metai ir 2009–2015 metai) vis tiek nėra tiesiogiai tarpusavyje palyginami, galima nesunkiai padaryti išvadą, kad politikų nuoširdumo indeksas turėjo tendenciją mažėti ir pirmuoju, ir antruoju laikotarpiu atskirai paėmus“, – sakė G. Nausėda.
Pašnekovas sakė, kad jo sukurtas indeksas tikrai gerai atspindi politikų elgsenos pokyčius ir ketina jį toliau skaičiuoti.
MMA ir vartojimas
Antroji R. Kuodžio pastaba susijusi su MMA kėlimu. Jis aiškina, kad verslas dažnai nesupranta, kad tai jam bendrąja prasme yra naudinga, nes galvoja per daug siaurai, t. y. tik apie savo patiriamas papildomas sąnaudas.
Didesnis MMA kelia bendrąją paklausą, nes mažiausiai uždirbantys žmonės yra linkę išleisti visą atlyginimą ir tada, kai jis šiek tiek padidėja.
„Tai akivaizdu dar nuo 1939 metais parašytų Michalo Kaleckio, kuris yra vienas didžiausių pasaulio ekonomistų, nors ir mažai kas apie jį girdėjęs, tekstų. Jis dar prieš Johną Maynardą Keynesą parašė tą patį, tik lenkiškai. Išvada logiška, kuri atitinka ir realybę. MMA didinimai ekonomikos nesugriovė, netgi priešingai. Vidaus rinka šiandien yra gerokai pagyvėjusi ir netgi tapo ekonomikos augimo varikliu pastaraisiais metais“, – kalbėjo R. Kuodis.
Jis taip pat sakė, kad žiūrėti daugiau nei vieną žingsnį į priekį yra labai sudėtingas užsiėmimas.
„Visi žiūri iš siauros perspektyvos – konkrečiai įmonei MMA padidinimas gali būti skausmingas, bet nesuvokiama, kad tas MMA bus išleistas tos pačios ar kitos įmonės gaminamoms prekėms. Pavyzdžiui, dar Henry Fordas tai suprato: kad padori alga yra kelias į jo paties sėkmę ir didesnius pelnus, o ne atvirkščiai“, – sakė R. Kuodis.
G. Nausėda, savo ruožtu, teigė, kad lygiai tą patį galima pasakyti ir apie NPD, nes jis dabartinėje sistemoje jis irgi yra naudingiausias mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir duoda didžiausią naudą vidaus vartojimo prasme.
„Kai žmogus gauna daug pinigų, kiekvieną papildomą eurą gali nukreipti į santaupas ir dėl to jokio vidaus rinkos pagyvėjimo negausime. Šiuo atveju ir viena ir kita priemonė duoda tą patį rezultatą“, – sakė jis.
Tačiau G. Nausėda aiškino, kad MMA yra kaštų elementas, o jie kartais tampa labai svarbūs, kuomet darbdavys svarsto atleisti darbuotoją ar ne.
„Jeigu kaštai yra per dideli, viskas gali baigtis liūdnai. Nebus visai jokio vidaus rinkos pagyvėjimo, nes žmogus bus atleistas ir vietoje atlyginimo gaus pašalpą. Tuo metu NPD savotiškai apgina dirbantįjį, kadangi sumažina mokesčių naštą darbdaviui ir padaro darbuotoją šiek tiek pigesniu. Taip valstybė sumažina darbuotojo riziką keliant MMA būti atleistam“, – sakė ekonomistas.
