Visgi kokie yra jaunų žmonių lūkesčiai Lietuvos darbo rinkoje?
Kaip bebūtų gaila, iki šiol nėra prieita prie vieningos nuomonės, kas lemia darbuotojo komfortą vienoje ar kitoje organizacijoje: pasitenkinimas darbu ar noras patenkinti poreikius.
„Per metus pakeičiau dvi darbovietes, tačiau vis dar nejaučiu, kad būčiau radęs tinkamą vietą“, - asmenine patirtimi dalijasi prieš trejus metus Vilniaus universitete finansų studijas baigęs vilnietis Tomas ir priduria, kad dabar jauno žmogaus lūkesčiai ieškant darbo yra augantys, todėl darbdavio nesirūpinimas darbuotojo motyvacija verčia ieškoti toliau, taip neretai yra nusprendžiama peržengti Lietuvos sieną.
Jaunimo nedarbas – vienas populiariausių politinių klausimų bei vienas labiausiai sekamų ekonomikos rodiklių.
Pastarąjį amžių išaugęs jaunimo mobilumas su itin plačiomis pasirinkimo galimybėmis atskleidė, kad suradęs darbo vietą jaunuolis joje ilgai neužsibūna, kaip buvo įprasta prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus. Labai dažnai jauno darbuotojo gyvenimo aprašyme nesunku rasti net kelias darbovietes užsienyje.
Svarbu idėjų skatinimas
Darbą užsienyje išbandžiusi ir į Lietuvą grįžusi 24 m. Augustė pasakoja, kad dabartinės jos ir jos draugų nuotaikos karjeros klausimais Lietuvoje yra nevienareikšmės: „Džiaugiamės vieni kitų sėkmėmis, ir liūdime kartu dėl nusivylimų, tačiau neišvengiamai yra konkurencijos ir suvokimo, kad skiriasi mūsų finansinės galimybės, jog ne visų atlyginimas yra sąžiningas, motyvuojantis ar adekvatus.“
Mergina pasakoja, kad paskutinį kartą darbą keisti paskatino būtent tai, jog nebuvo dalinamasi atsakomybe, nebuvo pagarbos, noro tobulinti kolektyvą, nebuvo vertinamas įdedamas darbo ir valandų kiekis.
Anot pašnekovės, dirbti vienoje ar kitoje įmonėje motyvuoja ne tik geras atlyginimas, svarbu ir darbdavių lojalumas, atvirumas tobulėjimui, gebėjimas aktyviai klausytis kolektyvo ir skatinti idėjas, augimą: „Jaunam, studijas pabaigusiam žmogui, nėra lengva dabartinėje Lietuvos darbo rinkoje, nes ji ganėtinai siaura, o ir darbdavių vertinimai dažnai būna keisti ir nesuprantami. Kartais atrodo, kad darbuotojui užtenka tik algos, nereikia jokių mokymų, tobulėjimo skatinimo ir panašiai, tačiau taip nėra“.
Tokiai nuomonei pritaria ir „World Economic Forum Global Shapers“ bendruomenės narys Žygimantas Zabieta: „Jauni žmonės, ypač tie tūkstančiai, kurie grįžo į Lietuvą po studijų ar trumpų karjerų užsienyje, iš darbdavio tikisi ne tik didesnio nei vidutinis atlyginimas (žinoma, jeigu sugeba jam sukurti didelę pridėtinę vertę savo darbu), bet vis labiau dairosi aukštos darbinės kultūros, kokybiškų ir malonių santykių ne tik su kolegomis, bet ir vadovais. Deja, įmonių su aukšta, vakarietiška darbo kultūra Lietuvoje vis dar nėra daug“.
Jaunoji karta ambicinga
Ž. Zabietos teigimu, visų pirma, svarbu apsibrėžti apie kokį "jauną žmogų" kalbama: „Galima būtų skirstyti į keletą kategorijų. Yra dalis tų, kuriems niekada išsilavinimas neatrodė būtinybė ir mokykla atrodė kančia. Jų lūkesčiai? Nieko neveikti darbe ir gauti 2000 eurų į rankas, o jei niekas tiek neduoda - emigruoti, kur už juodą ir alinantį darbą moka didelius pinigus. Kita kategorija jaunų žmonių suvokia išsilavinimo galią - investuoja į save, mokosi, vaikšto į įvairias konferencijas, seminarus, renginius (tik ne tuos, kur per 45 minutes papasakoja, kaip užsidirbti milijoną maitinantis saulės energija). Jaunoji karta, išsilavinusi, ambicinga, vis labiau ir vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į atlyginimą, bet ir į darbo sąlygas, kolektyvą“.
Pasak pašnekovo, toks jaunimas nebijo didelio krūvio, jeigu kolektyvas yra smagus, o rezultatai turi pozityvią pridedamąją vertę.
Atlyginimas nėra pirminis kriterijus
Kalbėdamas apie jaunų žmonių lūkesčius Lietuvos darbo rinkoje personalo atrankos įmonės „Strategic Staffing Solutions“ regiono vadovas Mantautas Paškevičius pasakoja, kad kiekvienais metais įmonė padeda rasti darbą daugiau nei 150 jaunų žmonių. Jiems tai būna pirmasis darbas.
Darbuotojų atrankas vykdančius specialistus šiuo metu labiausiai domina jauni talentai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei galintys laisvai bendrauti anglų kalba.
Siūlomos pozicijos dažnai yra tarptautinių įmonių paslaugų centruose, tad paprastai alga jiems nėra pirminis pasirinkimo kriterijus: „Jaunimui labai svarbu galimybė mokytis bei įgauti pirmosios darbinės patirties. Motyvacija ir noru dirbti Lietuvos jaunimas sugeba papirkti, tačiau darbo vietoje išlaikyti šį norą tarp "Z" kartos jaunuolių yra nemenkas iššūkis tiek vadovams, tiek personalo specialistams. "Z" kartos jaunimas gali padaryti daug, bet kartu yra reiklūs ir pačiam darbdaviui. Jų tikrai negąsdina galimas darbo vietos praradimas. Paprastai užtikrinti dabartinio jaunimo motyvaciją padeda darbo sąlygų gerinimas bei lankstumas, investicijos į mokymus, galimybė betarpiškas bendrauti su vadovais, dažnas pripažinimas pasiekus bet kokių teigiamų rezultatų.“
