„Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad šiais metais Lietuvos eksportas trauksis 6,6 proc. Geresnių tendencijų galima tikėtis tik nuo kitų metų, kai eksportas, neįskaitant energetinių produktų, analitikų skaičiavimu, turėtų augti 1,6 proc.
Neatmetama, kad Lietuvos vilčiai padidinti eksportą įtakos gali turėti dėl pabėgėlių krizės uždaromos vidinės Europos Sąjungos sienos. Pavyzdžiui, apie tokį sprendimą pranešė Vokietija.
Prognozuojama, kad šių metų eksporto mažėjimą labiausiai lems prekių, neįskaitant energetinius produktus, reeksportas (-14,5 proc.). Tuo metu lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant energetinius produktus, eksportas turėtų augti 1 proc.
„Verslios Lietuvos“ eksporto departamento vyr. analitikas Justas Jurevičius teigia, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys eksporto sumažėjimą šiais metais, yra pokyčiai reeksporto rinkoje, eksportuojamų prekių kainų mažėjimas pasaulinėje rinkoje, užsienio paklausos raida.
J. Jurevičius priminė, kad nekokios eksporto tendencijos jau pasimatė šių metų pirmąjį ketvirtį, kai prekių eksportas krito 4,4 proc.
Tam, pasak jo, daugiausia įtakos turėjo Rusijos rinkos susilpnėjimas: ne tik embargas lietuviškoms prekėms, bet ir Rusijos rublio nuvertėjimas bei Rusijos vartotojų perkamosios galios kritimas.
Šiuo metu bendram eksporto lygiui krentant „Verslios Lietuvos“ atstovas pastebėjo, kad tam tikri verslo sektoriai sugeba ir toliau gerinti savo eksporto rezultatus. Kaip pavyzdį, specialistas paminėjo baldų sektorių, kuris ir toliau didina savo pardavimus užsienio rinkose.
„Tai sistemiškas augimas ir šiais metais rezultatai vieni geresnių. Kalbėjome su pagrindinių baldų sektoriaus įmonių atstovais, tai jos ir toliau numato stabilią plėtrą“, - optimistiškai kalbėjo „Verslios Lietuvos“ atstovas.
Nors šiais metais bendros eksporto tendencijos nedžiugina, „Versli Lietuva“ kitiems metams planuoja lengvesnį atokvėpį. J. Jurevičiaus teigimu, tam įtakos turės galimas Europos Sąjungos rinkos atsigavimas.
Vis dėlto prognozėms grėsmių gali kelti netikėti pasikeitimai, kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungoje pasikeitusi sienos kontrolės politika dėl pabėgėlių krizės. J. Jurevičiaus teigimu, dabar vykstantys pasikeitimai gali turėti trumpalaikės įtakos transporto įmonėms, kur didesnė sienos kontrolė gali turėti įtakos užsakymų vykdymo terminams.
Prognozuodami kitų metų Lietuvos eksporto prognozes „Verslios Lietuvos“ analitikai ir toliau įtraukė Rusijos paskelbtą embargą lietuviškoms prekėms, tačiau J. Jurevičiaus teigimu net ir atšaukus embargą Lietuvos gamintojams nebus taip lengva sugrįžti į Rusijos rinką.
„Lietuvos įmonėms bus sunku atgauti turėtą Rusijos rinkos dalį. Dabar Rusija importuoja iš Naujosios Zelandijos, Brazilijos, Argentinos. Net atsivėrus rinkai atšokimas nebūtų toks staigus, - kalbėjo specialistas. - Tačiau faktas, kad Lietuvos gamintojai imasi priemonių, kad į rinką būtų grįžti lengviau. Pavyzdžiui, prekės ženklo nuoma Rusijos gamintojams. Tai priemonė, kuria siekiama lengviau sugrįžti į Rusijos parduotuvių lentynas“.
Mato stagnaciją, bet turi vilties
Šią savaitę savo įžvalgas apie Lietuvos eksporto padėtį pateikė ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Pramonininkai pastebi, kad po krizės Lietuvos eksportas demonstravo stebinančius augimo tempus, šiuo metu eksporte įsivyrauja stagnacija. Ją lemia prastėjanti padėtis NVS rinkose.
„Lietuvos eksporto rodiklius šiemet palaiko tradicinė ES rinka ir fiksuojamas laipsniškas eksporto apimčių didėjimas į naujas rinkas, ypač Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkas“, - skelbia Lietuvos pramonininkų konfederaciją.
Nepaisant galimybių naujose rinkose, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) sumažėjo 0,32 proc. Per minėtą laikotarpį šiais metais lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną krito 37,4 proc.
Lietuvos eksportą ant kojų palaiko ne tik šiek tiek atsigaunanti ES rinka, bet ir Skandinavijos šalys. Per šių metų pirmąjį pusmetį eksportas į Suomiją padidėjo 20 proc., į Švediją – 9 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacija su viltimi žiūri į naujas rinkas, pavyzdžiui, Aziją. Pastebima, kad šiemet lietuviškos kilmės eksportas į Azijos regioną padidėjo 8,4 proc. (8 mln. eurų). Skelbiama, kad eksporto apimtis į naujas rinkas šiemet didino chemijos, medienos ir baldų, maisto produktų, metalo gaminių ir įrenginių gamintojai.
Eksportas į Šiaurės Ameriką šiemet jau spėjo išaugti 42 proc. (53,5 mln. eurų). Prie augimo į šią rinką prisidėjo maisto, chemijos, medienos ir baldų, metalo gaminių ir įrengimų bei tekstilės gaminių sektoriai.
