Tai – pirmasis posėdis po profsąjungų suorganizuoto mitingo, kurio metu darbuotojai mitingavo prieš siūlomus pakeitimus.
Įdomu tai, kad į Trišalės tarybos posėdį atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, kuri paprastai tarybos posėdžiuose nedalyvauja. Posėdžio metu ministrė į diskusijas nesikišo ir po pirmosios valandos iš posėdžio išėjo.
Trišalėje taryboje siūlomus pakeitimus svarsto darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų.
Nenustatytos apimties darbo sutartys - sukiršino
Nuomonės dėl nenustatytos apimties darbo sutarties Trišalėje taryboje išlieka skirtingos: darbdaviai sako, kad nenustatytos apimties darbo sutartys sudarys galimybių užsidirbti jaunimui, studentams ir kitiems, norintiems dirbti nedaug ir lanksčiai.
Tačiau profsąjungos priminė, kad 8 valandas per mėnesį dirbantis žmogus neturės teisės į sveikatos apsaugą ir pensiją, jei per mėnesį nesumokės minimalių nustatytų mokesčių tarifų.
Kompromiso rasti nepavyko ir fiksuotos skirtingos darbdavių ir profsąjungų nuomonės.
Visgi, su darbdavių prozicija nesutiko Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas ir „Kauno liftų vadovas“ Jonas Guzavičius.
„Jei dabar statybos sektoriuje yra 30 proc. šešėlis, tai dabar bus 70 proc. Tai leiskime visiems nemokėti mokesčių“, - karščiavosi jis.
Darbdavio nuomone, tokia sutartis sudarys sąlygas netinkamai apskaityti dirbančiųjų darbo laiką: esą po patikrinimo bus įrašyta, kad žmogus dirbo, jei patikrinimo nebus – tai nebus apskaitoma ir atitinkamai mokamas „vokelis“.
Terminuotos sutartys – dar vienas ginčas
Nesusitarta ir dėl terminuotų sutarčių. Profsąjungos norėjo iškovoti papildomas sankcijas darbdaviams, jei jie darbuotojus atleidžia anksčiau nei pasibaigia terminuotos sutarties terminas.
Šiuo metu galioja nuostata, kad darbuotoją atleidus anksčiau nei pasibaigia terminuotos sutarties terminas, darbuotojui priklauso darbo užmokestis už visą sutarties laikotarpį. Tačiau dabar dirbantiems pagal terminuotas sutartis nėra numatyta išeitinių išmokų ar įspėjimo terminų.
Naujajame Darbo kodekso variante numatoma, kad dirbantiems pagal terminuotas sutartis galios įspėjimo terminai ir bus taikomos išeitinės išmokos kaip ir dirbantiems pagal neterminuotas sutartis.
Darbdaviai ir Vyriausybės atstovai rėmė naujojo Darbo kodekso pasiūlymus.
Profsąjungų atstovai argumetavo, kad dirbantys pagal terminuotas sutartis ir taip žino, kad jų darbas laikinas, todėl reikalingi saugikliai, darbdavių ir Vyriausybės atstovai laikėsi nuomonės, kad yra kuriamos darbo vietos ir tai yra prioritetu.
„Jūs norite atgrąsyti nuo terminuotų sutarčių sudarymo sankcijomis ir baudomis?“, - klausė vienas Darbo kodekso rengėjų, Vilniaus universiteto teisės profesorius Tomas Davulis.
Profsąjungos pasiūlė tokį susitarimo variantą svarstymui: naujajame Darbo kodekse numatyti išeitines išmokas pasibaigus terminuotoms sutartims nuolatinio pobūdžio darbui. Jos sudarytų dirbantiems iki metų – už 2 savaites, už daugiau nei metus – už mėnesį, už daugiau nei dvejus metus – už du mėnesius, o jei darbdavys terminuotą sutartį nutraukia anksčiau sutarto termino, išeitinės išmokos būtų dvigubinamos. Kartu siūloma numatyti, kad terminuotas sutartis turi ne daugiau nei 20 proc. įmonės darbuotojų, dėl papildomų tokiais pagrindais dirbančių žmonių tariamasi kolektyvinėmis sutartimis.
Arba terminuotos sutartys nuolatinio pobūdžio darbui sudaromos kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais.
Po pertraukos šiam pasiūlymui nepritarta, fiksuotos atskiros nuomonės.
Dėl darbo laiko - nesutrarta
Dėl darbo laiko reguliavimo Trišalėje taip pat nesutarta, po ilgų ginčų fiksuotos atskiros nuomonės.
Galiausiai profsąjungos pasiūlė palikti darbo laiko reguliavimą taip, kaip numatyta dabartiniame Darbo kodekse, darbdaviai ir Vyriausybės atstovai pasiliko prie mokslininkų pasiūlymų.
Dėl poilsio dienų taip pat nesutarta: profsąjungos siūlė poilsio diena įteisinti sekmadienį, bet darbdaviai ir Vyriausybės atstovai laikėsi kitos nuomonės.
Seimo teisininkai: terminai - nerealūs
Praėjusios savaitės pabaigoje, jau prasidėjus rudens sesijai, Seimo teisininkai pagaliau pateikė išvadą dėl naujojo Darbo kodekso projekto.
Teisės aktui, kuriame yra 266 straipsniai, teisės specialistai iš viso surašė 152 pastabas - abejonių sulaukė beveik du trečdaliai visų kodekso straipsnių.
„Atsižvelgiant į šiam įstatymui įgyvendinti būtiną laiką, nerealus yra projekte nurodytas 2015 metų gruodžio 31 dienos terminas, iki kurio visi subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus, rengiantis jo įsigaliojimui“, – rašo Seimo teisininkai.
Darbo kodekso pataisos sulaukė profsąjungų kritikos dėl garantijų, kurių numatoma mažinti išeitines išmokas, trumpinti įspėjimo terminą atleidžiant iš darbo, taip pat siūlomos galimybes lanksčiau iš darbuotojų išreikalauti jų padarytą žalą įmonei. Be to, siūloma įteisinti lankstaus darbo sutartis, kurios reikštų galimybes žmones įdarbinti minimaliam valandų skaičiui.
Tuo metu darbdavių atstovai tvirtina, kad Lietuvai būtina liberalizuoti darbo santykius. Jų nuomone, tai leis sukurti daugiau naujų darbo vietų, didinti atlyginimus.
