Nemano, kad kels ekonomikos lygį
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu daugiausiai laisvų darbo vietų – per 1600 - yra transporto sektoriuje.
Tačiau Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos automobiliais „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas abejojo, ar šalyje apsigyvenę pabėgėliai gali būti potencialūs transporto sektoriaus darbuotojai.
„Tikiu, kad tarp visų pabėgėlių bus keli, kurie turės rimtų ketinimų įleisti šaknis Lietuvoje, čia susirasti darbą ir norėti jį dirbti. Tačiau kažkodėl kužda nuojauta, jog didžioji dalis pabėgėlių turi ne tik gerų ketinimų ir bėga ne nuo karo. Jie tikrai nenorės dirbti jokio darbo, todėl ekspertų kalbos, kad šie žmonės užpildys darbo rinkos spragas man neatrodo labai rimtos. Nemanau, kad pabėgėliai kels Lietuvos ekonomiką“, – teigė E. Mikėnas.
Tačiau jis pabrėžė, jog žmonėms, kurie norės dirbti, transporto įmonių durys bus atviros.
Tą patį tvirtino ir bendrovės „Vakarų laivų gamykla“, kurioje, kaip ir kitose uosto kompanijose, nuolat trūksta kvalifikuotų darbininkų, komunikacijos vadovė Jolanta Toliušytė.
„Vakarų laivų gamykla“ yra socialiai atsakinga įmonė ir mums vienareikšmiškai rūpi, kas vyksta Lietuvoje ir apskritai pasaulyje. Esame pasirengę svarstyti pabėgėlių įdarbinimo klausimą. Tačiau jų įdarbinimas priklausytų ne tik nuo mūsų. Galimybę suteiktume ir amato išmokytume tuos, kurie pasirengę dirbti“, – trumpai ir aiškiai atsakė J. Toliušytė.
Reikia atsivežti tai, ko trūksta
Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbuotojų ypač stinga ir statybų sektoriuje. Šiuo metu jame yra per 1000 laisvų darbo vietų. Tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas abejojo, ar pabėgėliai bus tie žmonės, kurie galės užimti tas laisvas darbo vietas.
„Blogiausia yra tai, kad net nežinome, kokių profesijų žmonės į Lietuvą atvyks, tiksliai nežinome ir to, kokį amatą turinčių žmonių ir kiek mums reikia. Jei Lietuvoje veiktų Darbo išteklių registras, kasdien matytume, kas vyksta darbo rinkoje – kokių darbuotojų trūksta, o kokių yra per daug. Tačiau nei ministerijos, nei Seimas nesileidžia į kalbas tokį registrą kurti“, – teigė D. Gedvilas.
Jo žodžiais, jei toks registras veiktų, tuomet, pavyzdžiui, būtų galima matyti, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1000 įvairaus profilio statybininkų. „Gal tada net turėtume galimybę pasirinkti, kokios profesijos pabėgėlius atsivežti į Lietuvą, kad abiems pusėms būtų gerai. Reikia žiūrėti ne į žmogaus tikėjimą, o į amato išmanymą. Tuomet galėtume planuoti, jog kitais metais renovuosime ne 1000, o 2000 namų, nes dabar to padaryti negalime dėl darbo jėgos trūkumo“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Jo nuomone, jei į Lietuvą bus atvežta per 1000 pabėgėlių, kurie neturi nei motyvacijos, nei kvalifikacijos dirbti, jie tik papildys bedarbių gretas, Lietuvoje vėl išaugs nedarbo lygis, o problemos, kaip žada ekspertai, nebus išspręstos.
Atvyks iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos
„Mes jau parašėme raštą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir Lietuvos darbo biržai, jog pabėgėlius, kai jie baigs integracijos procesą, esame pasirengę įdarbinti“, – teigė bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrė Bielskytė.
Ji skaičiavo, jog šiandien visoje Lietuvoje veikiančiose prekybos tinklo parduotuvėse būtų galima įdarbinti apie 100 žmonių: kasininkų, sandėlininkų, salės darbuotojų, apsaugininkų, virėjų, kepėjų.
„Aišku, norėtume, kad pabėgėliai, kuriuos įdarbintume, bent minimaliai mokėtų lietuvių kalbą, kad jiems galėtume paaiškinti, ką ir kaip dirbti. Tačiau kalbos barjeras pas mus neegzistuoja. Esame įdarbinę ir klausos negalią turinčių žmonių, kurie negirdi ir nekalba, bet vis tiek puikiai dirba. Turime daug patirties dirbti su skirtingo mąstymo, tikėjimo, kultūrų žmonėmis. Manau, jog pasaulis yra tiek globalus, kad tie kito tikėjimo ir kultūros žmonės vis tiek anksčiau ar vėliau pradės pas mus Lietuvoje dirbti. Esame lankstūs, jei žmogus turi bent šiek tiek noro dirbti. Jei žmogus dirbti nenori, tada nesvarbu, ar jis lietuvis, ar pabėgėlis – jis vis tiek nedirbs“, – kalbėjo G. Bielskytė.
Lietuva apsisprendė, jog yra pasirengusi priimti 1105 pabėgėlius iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Pagal Vyriausybės nutarimą, šie pabėgėliai į Lietuvą turėtų būti perkeliami iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.
Svarstoma pabėgėlio statusą gausiančius žmones kuo trumpiau laikyti Rukloje – norima, kad jie kuo greičiau pradėtų dirbti. Pirmiausia pabėgėliai bus nukreipiami į norą priimti atvykėlius pareiškusias savivaldybes bei ten, kur dirba nevyriausybinės organizacijos.
Kurioms savivaldybėms teks priimti pabėgėlius, lems ir darbo vietų pasiūla.
