Teismas paaiškino, kad grynaisiais su ant nemokumo riba balansavusia, o dabar jau likviduota įmone prekiavęs „Ontidus“ savininkas E. Smetonis pažeidė kreditorių eilę, pirmieji kurioje yra Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“.

Tačiau verslininkas teigia nežinojęs, kad „Jokana“ turėjo finansinių sunkumų, teismo reikalavimus vadina „įteisintu reketu“ ir žada kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą (AT).

Dirbo įprastai

E. Smetonis DELFI pasakojo, kad gėles parduotuvei tiekė jau 15 metų ir visiškai nežinojo, kad „Jokanai“ dėl įsisenėjusių skolų buvo inicijuotas bankrotas.

„Aišku, man tai ir nelabai turi rūpėti. Ji visą laiką atsiskaitinėdavo grynaisiais pinigais, niekada nebuvo mums skolinga ir mes niekada nebuvome jos kreditoriais“, – sakė jis.

Pašnekovas aiškino, kad bankrutuojančiai įmonei atsiskaitinėti grynaisiais pinigais įstatymu neuždrausta.

„Tačiau po to ateina bankroto administratorius ir liepia grąžinti tuos pinigus, nes imdamas iš tos įmonės pažeidei kažkieno eilę, kurioje jis galbūt stovi pirmas“, – piktinosi E. Smetonis.

Teismo neįtikino

Teismo tokie verslininko argumentai neįtikino ir jis nusprendė, kad gėlėmis prekiaujanti „Ontidus“ turi „Jokanai“ grąžinti daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Tokia suma susidarė per maždaug 50 sandorių. E. Smetonis pasakojo, kad kaimo parduotuvės darbuotojas gėlių už maždaug 60 eurų nusipirkdavo kiekvieną savaitę. „Per laiką susidaro normali suma“, – pridūrė jis.

Teismas pažymėjo, kad verslininkui keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžianti įstatymų.

Taip pat nurodyta, kad atsiskaitymai grynais pinigais su „Ontidus“ vykdyti „Jokanai“ esant nemokiai, negalint atsiskaityti su kitais pirmesnės eilės kreditoriais ir vykdyti įsipareigojimų iš pradžių galiojant nutarčiai areštuoti visą įmonės turtą, o vėliau jos direktorei neturint teisės veikti bankrutuojančios bendrovės vardu.

„Taip pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, viešąją tvarką ir gerą moralę, kitų kreditorių interesus, lygiateisiškumo principą, kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą“, – rašoma teismo nutartyje.

Nemokės iš principo

E. Smetonis pažymėjo, kad nors 5 tūkst. eurų jam yra dideli pinigai, bet juos grąžinti sugebėtų. „Tačiau mes nenorime nė lito mokėti, nes mes paprasčiausiai nesijaučiame ką nors pažeidę“, – sakė jis.

Be „Ontidus“ problemų dėl bankrutavusios „Jokanos“ turi ir kitos su ja prekiavusios įmonės: „Širšė“, „Gėlių sala“ ir kitos. „Visiems, kas turėjo reikalų su „Jokana“ ir atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, iškelti ieškiniai“, – pažymėjo E. Smetonis.

„Jokanos“ bankroto administratorius Lygaudas Petronis DELFI teigė, kad šios bylos komentuoti neketina.

„Yra teismo sprendimai, kurie buvo apskųsti apeliacine tvarka ir jie įsiteisino“, – sakė jis.

L. Petronis taip pat teigė, kad apie E. Smetonio planus kreiptis į AT duomenų neturi.

Galioja neseniai

Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiasis juriskonsulas Giedrius Galentas priminė, kad nuostata, įtvirtinanti, jog bankrutuojančios įmonės visų pirma turi atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe įsigaliojo 2013 metų spalį.

Jis paaiškino, kad šiuo atveju kalba eina apie tai, jog skolų kitiems kreditoriams turėjusi „Jokana“ vykdė mokėjimus grynaisiais pinigais kitoms įmonėms, o ne viešąjį interesą atstovaujančioms VMI ir „Sodrai“.

„Yra ne viena byla ir teismai tokius ieškinius tenkina“, – paklaustas, ar tokių atveju pasitaiko dažnai sakė G. Galentas.

Teisininkas taip pat pastebėjo, kad bankroto bylos iki AT nueina pakankamai dažnai, tad „Jokanos“ atvejis nebūtų labai išskirtinis.

Visgi pašnekovas nesiryžo vertinti, ar ši Įmonių bankroto įstatymo nuostata yra teisinga.

„Įstatymų leidėjas ją kažkam tai įdėjo, nežinau, kokių tikslų turėdamas. Man šios nuostatos įdėjimas daugiau susijęs su tyčinio bankroto nustatymu, galimybe ginčyti įvairius sandorius.

Kaip ji suformuluota, taip šiuo metu ir taikoma, nors daug kam tai atrodo ne visai suprantama. Kol kas nemačiau, kad teismai atsisakytų tenkinti tokius ieškinius“, – kalbėjo jis.

Jeigu „Ontidus“ galiausiai grąžintų teismo priteistą sumą „Jokanai“, tada ji kartu su kitais įmonės kreditoriais atsistotų į eilę po VMI ir „Sodros“.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nustatęs, kad „Jokanos“ bankrotas buvo tyčinis, todėl E. Smetonis galėtų įmonės savininkei Angelei Kraujelienei teikti atskirus ieškinius dėl pinigų susigrąžinimo.