Aš buvau Klaipėdoje, ir po paskaitos „Kultūros fabrike“ (nueikite kada nors, buvusiame cigarečių fabrike Bangų gatvėje yra fantastiška erdvė menams ir visokiems kūrybininkams, ir jie pakankamai plačiai žiūri, taip plačiai, kad net mane kviečia paskaitų skaityti) priėjo vaikinas, sako, jums turbūt daug rekomenduoja visokių restoranų, ateikite į tokį vegetarišką Senamiestyje, sako.
Tai ne taip keista, kaip jums galėtų pasirodyti. Aš esu buvęs vegetarų restorane (Vilniuje, Augustijonų gatvėje), ir tai buvo labai neblogai. Aš net pas žaliavalgius buvau, ir likau gyvas, nors ten man ir mažiau patiko. Tačiau meluočiau, jei sakyčiau, kad tai mano maistas ir mano pasirinkimas.
Jau esu rašęs, kad „vegetaras“ yra senas Amerikos indėnų žodis, ir jis reiškia „blogą medžiotoją“. Tai jums turėtų kai ką pasakyti.
Tačiau geras, patyręs specialistas turi sugebėti vertinti ir nepatinkantį maistą, ir aš tai ir padarysiu. Aš neapsimetinėsiu, kad jie mane konvertavo, tačiau aš turiu vegetarų skaitytojų (net ir veganų tarp jų yra), ir tegul jie išgirsta mano nuomonę apie tai, ką valgyti uostamiestyje, kai mėsos nesinori arba negali.
Restoranas yra tuščioje Sukilėlių gatvėje, kuri yra prie tuščios Turgaus aikštės tuščiame Klaipėdos Senamiestyje. Man kaskart patinka statytis automobilį. Čia Klaipėda – nori skersai, nori išilgai, vietos visiems užteks. Žinoma, restoranams būtų geriau, jei lankytojų ir automobilių būtų tiek, kad mašinos statymas būtų vargas. Bet ką padarysi. Užtat gerai keliautojams, tokiems, kaip aš.
Užlipame į antrą aukštą. Ant sienų daug paveikslų, dešimtys jų. Senas pianinas. Baldai pagaminti iš europalečių, ir groja Bob Marley. Visą laiką groja Bob Marley. Ant lentynų seni daiktai ir stalo žaidimas. Pusė virtuvės atvira.
Šefas siūlo kuo daugiau šnekėtis, nes tada bus, sako, skaniau. Sako padavėjai: užkepėlę šiandien darys kitaip, padavėja klausia – kaip, jis sako, nesakysiu, pamatysi. Aš jums sakau, čia viskas nurauta, ir taisyklingai nurauta.
Problema su atsilupusiais restoranais yra tokia, kad dažnai jie būna atsilupę per mažai. Juose kartais žmonės žaidžia restoraną ir bando kuo nors truputėlį pasipuošti ar keistai ką nors pavadinti. Tačiau širdyje jie yra ta pati kooperatinė kavinė su karbonadu širdyje.
Čia, Laimės skonyje, tokios problemos nėra. Čia iš tikrųjų viskas atsilupę. Aš net nesu tikras, ar šio restorano žmonės mato tokias pat spalvas, kaip ir aš.
Sriuba (€2) atnešama babos lėkštėje, kuri tikriausiai nuėjo ilgą kelią nuo keramikos fabriko kur nors Charkove, paskui buvo įsigyta Lietuvoje, paskui ją pakeitė į geresnę ir šitą išvežė į sodybą, paskui iš sodybos pas babą į kaimą, o paskui baba atidavė anūkui, kai jis atidarinėjo restoraną. Ši lėkštė turi daugiau istorijos, negu Valdovų rūmai Vilniuje. Pati sriuba yra skani, užsisakyčiau vėl.
Vegetariškas (daigintų kruopų) kotletas (€4) man pasirodo skaniausias iš visų dalykų, kuriuos ragauju. Aš suprantu, skamba labai keistai, bet dalykas yra visiškai valgomas ir net skanus tiek, kad galėčiau užsisakyti ir vėl. Tai labai stiprūs žodžiai apie vegetarų patiekalą iš Andriaus Užkalnio.
Daržovių troškinys (€4), kimštainis (€3) ir užkepėlė (€2,50) yra iš esmės tik įvairiai termiškai apdorotų daržovių variantai (kimštainis yra gaminamas su sūriu, kas suteikia daugiau skonio, tačiau man asmeniškai duoda sunkumą skrandyje, po kurio galvoju, kad daugiau nebevalgysiu nieko ir niekada. Gal čia mano problema. Gal tiesiog aš nepratęs prie tokio maisto, nes viskas pagaminta rūpestingai ir su meile. Gerai, gal vegetarų meilė yra visai kitokia, kas ten žino.
Žalias geriamas kokteilis man labai patinka, taip pat ir žolelių arbatos, net jei tai nėra mano įprastinis pasirinkimas. Aš toliau klausausi Bob Marley ir galvoju, kaip aš noriu aprašyti šį restoraną.
Man nepatinka vegetarų maistas iš esmės, aš manau, kad jis priešiškas žmogaus natūrai, bet man patinka žmonės, kurie sukūrė šią vietą, ir aš norėčiau, kad jiems sektųsi.
Dviese sumokėjome €19,50 ir arbatpinigius ir nesuvalgėme nė pusės, ką užsisakę (didžiulės porcijos). Manau, keturios žąsys iš penkių. Net jei tokios vietos nebūtinai labiausiai už viską reikia man, jos reikia Klaipėdos restoranų scenai ir asortimentui. Keturios žąsys iš penkių.
Laimės Skonis, Sukilėlių g. 2, Turgaus aikštė, Klaipėda. Tel. +370 630 52463. Facebook profilis.
Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio, 11:00 – 22:00, penktadieniais ir šeštadieniais, 11:00 – 23:00.
