Pasipiktinę žmonės reikalauja pirmalaikių rinkimų, tačiau, kaip LRT RADIJUI sako apžvalgininkas Laurynas Kasčiūnas, dabartinė valdžia bet kokiais būdais sieks išsaugoti užimamus postus.
„Dabar jų populiarumas toks žemas, jog jie darys viską, kad rinkimų nebūtų, pavyzdžiui, bandys kalbėti, kad tai daro prorusiškos jėgos“, – pastebi politologas.
Kita vertus, pirmalaikių rinkimų idėjai pritaria ne visi Moldovos gyventojai. Žurnalistės Kristinos Vla nuomone, tai gali padėti iškilti naujoms priešiškoms politinėms jėgoms: „Aš ir mano šeima palaikome protestą, tačiau nemanome, kad Moldovai reikia pirmalaikių rinkimų, nes yra tam tikrų grėsmių. Pirmiausia, tai galbūt paskatintų prorusiškų jėgų iškilimą šalyje.“
Raginamas atsistatydinti prezidentas ir vyriausybė
„Šalin mafiją“ – taip maždaug prieš savaitę Moldovos sostinėje skandavo tūkstantinė minia. Skaičiuojama, kad į antivyriausybinį protestą sekmadienį Kišiniove susirinko apie 100 tūkst. žmonių. Pasipiktinimo bangą šalyje sukėlė mįslingas maždaug 1 mlrd. dolerių dingimas iš trijų šalies bankų. Tai sudaro apie 15 proc. viso Moldovos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pareigūnai aiškinasi, kas ir kaip įvyko, tačiau žmonėms to nepakanka. Jie įsitikinę, kad už didžiulės vagystės slypi oligarchai, o pinigai greičiausiai grąžinti nebus. Valdžia taip pat kaltinama nesugebėjimu susidoroti su korupcija. Prezidentas Nicolae Timofti ir vyriausybė raginami atsistatydinti.
Kišiniovo centrinėje aikštėje beveik savaitę įsikūrusi protestuotojų stovykla. Čia – daugiau nei 100 palapinių bei būriai žmonių. Patys aktyvistai susibūrimą praminė Orumo miesteliu. Pasak vieno iš protesto dalyvių Aleksandro Popovičiaus, pagrindiniai reikalavimai – atstatydinti vyriausybę, surengti pirmalaikius rinkimus bei nubausti tuos, kurie atsakingi dėl dingusio milijardo dolerių.
„Jie protestuoja, nes nori ištraukti šalį iš oligarchijos gniaužtų. Oligarchai Moldovoje kontroliuoja viską – manau, tai didžiausia šalies problema. Žmonių kantrybė išseko, kai maždaug 40 proc. nuvertėjo valiuta, o kainos pakilo. Juk gyventojai uždirba kaip ir anksčiau – tai juos nuskurdino bei padarė pažeidžiamus“, – kalba A. Popovičius.
Beje, kad pinigai dingo, pranešta dar praėjusių metų pabaigoje. Nustatyta, kad trys šalies bankai įvairioms įmonėms, kurių dalis registruota užsienyje, išdalijo maždaug 1 mlrd. vertės paskolų, tačiau jų taip ir nesusigrąžino.
Manoma, kad pervedimai įvyko vos per keletą dienų – praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Dėl neapdairumo apkaltintas ir bankus prižiūrėjęs tarptautinis auditorius.
Vyriausybė, stengdamasi išgelbėti milijardinę sumą praradusius bankus, nuostolius padengė valstybės lėšomis. „The Guardian“ duomenimis, tai sudarė pusę Moldovos metinio biudžeto. Būtent tai labiausiai sukrėtė šalies ekonomiką. Galiausiai žmonės išėjo į gatves.
„Dieną čia susirenka apie 500, kartais iki tūkstančio žmonių. Vakarais – jau keli tūkstančiai. Yra jaunų žmonių, studentų, bedarbių, mokytojų, karo veteranų, ūkininkų... Internete pradėjome kampaniją, kuria siekiama padėti protestuojantiems. Per dvi dienas pavyko surinkti daugiau nei tūkstantį dolerių“, – sako A. Popovičius.
Pinigų vagystė dar labiau nuskurdino šalies gyventojus
Žurnalistė Kristina Vla sako, kad žmonės reikalauja imtis veiksmų, sugrąžinti pavogtus pinigus, sumažinti elektros ir gamtinių dujų kainas. Taip pat norima, kad valdžia atkakliau kovotų su korupcija.
„Tai – vagystė. Pinigams dingus, buvo devalvuota lėja ir pakilo kainos. Tai nepatiko žmonėms. Daug jų ir taip nepasiturintys, o vagystė dar labiau juos nuskurdino. Aš pati pajutau kainų pokytį. Mano atlyginimas nėra toks didelis, kad jo pakaktų visiems poreikiams užtikrinti. Tai didžiulė problema ne tik man ar mano šeimai, bet visiems. Kainos kyla, jaučiame spaudimą. Štai kodėl reikia eiti ir bandyti išreikšti save – kad valdžia išgirstų“, – LRT RADIJUI kalba žurnalistė.
Tačiau pati K. Vla nepritaria pirmalaikių rinkimų Moldovoje idėjai. Pasak jos, tai gali padėti iškilti naujoms priešiškoms politinėms jėgoms: „Aš ir mano šeima palaikome protestą, tačiau nemanome, kad Moldovai reikia pirmalaikių rinkimų, nes yra tam tikrų grėsmių. Pirmiausia, tai galbūt paskatintų prorusiškų jėgų iškilimą šalyje. Aš gerai pagalvočiau prieš rengiant naujus rinkimus.“
Anot A. Popovičiaus, milijardas Moldovai yra labai daug, tačiau valdžia reaguoja pasyviai ir nieko nedaro. „Jie bando gąsdinti žmones, kad lėjos vertė dar labiau kris. Vienu metu ji jau buvo devalvuota apie 40 proc. Dabar jie sako, kad tai ketinama padaryti visu 100 proc.“, – teigia jis.
Nors, kaip pastebi K. Vla, valdžia žmonių prašo laikytis rimties, žada išspręsti problemas ir pradėjo tyrimą tuose trijuose bankuose, jis dar nėra pasibaigęs: „Nustatyta, kad pinigai dingo, kai buvo paimti kreditai, kurie į bankus taip ir negrįžo. Buvo įvardyti tam tikri asmenys iš Moldovos, tačiau yra ir daug užsienio bendrovių, kurias pinigai pasiekė. Dabar norima išsiaiškinti, kur konkrečiai lėšos atsidūrė.“
Moldovoje – trijų V valdžia
Pareigūnų teigimu, dalis užsienio įmonių, kurias pinigai pasiekė per Moldovos bendroves, yra Didžiojoje Britanijoje bei Honkonge. Nors jų savininkai nėra žinomi, įmonės siejamos su 28 metų verslininku Ilanu Šoru.
Jis kaltinimus neigia ir teigia, kad nėra jo kaltę įrodančių dokumentų.
Pasak K. Vla, I. Šoras yra stambus verslininkas, turintis daug bendrovių, kurios ir ėmė didžiules paskolas. A. Popovičius taip pat įsitikinęs, kad I. Šoras – pagrindinis įtariamasis. Neseniai jis buvo išrinktas Orhėjaus, vidutinio dydžio miesto centrinėje Moldovoje, meru. Ir, nors save laiko sėkmingu verslininku, žmonės juo nepasitiki.
„Mero statusas jam suteikia teisinį imunitetą. Tačiau, jei bus įrodyta, kad I. Šoras yra kaltas, galiausiai jis vis tiek gali būti nuteistas“, – teigia K. Vla.
Apžvalgininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad I. Šoras greičiausiai susijęs su afera, tačiau yra ne pagrindinis kaltininkas, o greičiau atpirkimo ožys.
Moldovą, pastebi L. Kasčiūnas, sukaustę trys oligarchai – Vladas Filatas, Vladas Plohotniukas ir Vladimiras Voroninas: „Tai žmonės, kurie valdo Moldovą. Jie kalba europietiškai, bet jų verslo modeliui dar toli gražu iki europinio.“
Valdžia bet kokiais būdais sieks išsaugoti postus
O protestuotojai kaltų nekonkretizuoja. Jų manymu, dėl pinigų dingimo vis tiek atsakinga korumpuota Moldovos sistema. „Į protestą žmonės atvyksta iš įvairių šalies vietų: iš šiaurės, pietų ar centrinės Moldovos. Tai piliečiai, kuriuos suvienijo vasarį sukurtas visuomeninis judėjimas „Orumas ir tiesa“. Į jo veiklą yra įsitraukę žurnalistai, politikos ekspertai bei įvairūs visuomenininkai. Jie ir suorganizavo šį protestą“, – pasakoja žurnalistė K. Vla.
Jos nuomone, kad judėjimas taps politine partija, yra didelė tikimybė – kai kurie jo atstovai jau dabar pripažino, kad judėjimas ateityje gali tapti nauja politine jėga: „Vienas iš protesto reikalavimų – išankstiniai rinkimai, todėl neabejojama, kad „Orumas ir tiesa“ juose dalyvautų kaip partija.“
Šiuo metu Moldovą valdo rinkimus laimėjusi proeuropietiška koalicija, kuri į politinius paribius nustūmė prorusiškas partijas. Tačiau aktyvistai pabrėžia, kad jie neketina nusisukti nuo Europos Sąjungos.
„Pakeisti proeuropietišką vyriausybę nereiškia pakeisti visą šalies politinę kryptį. Praėjusiuose rinkimuose žmonės nusprendė, kad Moldova turėtų judėti europiniu keliu. Jie tiesiog nepritaria korumpuotai valdžiai. Todėl, jei vyriausybė atsistatydins, ją pakeistų kitos, taip pat proeuropietiškos, politinės jėgos, kurios tęstų Moldovos judėjimą Europos link“, – pabrėžia K. Vla.
Vis dėlto nei prezidentas, nei ministras pirmininkas atsistatydinti neketina. O aktyvistai centrinėje Kišiniovo aikštėje žada būti iki galo.
Skandalas neigiamai veikia Moldovos ir ES santykius
„Didžiausia valdžios klaida – tai korupcija. Kol politiniu būdu nebus kovojama su korupcija, problemos liks. Dabar politikai rūpinasi tik savo reikalais ir verslu. Žmonės nori, kad valdžia būtų nuoširdesnė ir pradėtų rūpintis gyventojais. Manau, kad ES vadovaujasi tokiomis pačiomis idėjomis, kaip Moldova. Žmonės turi kovoti su korupcija, bet ir valdžia turi dirbti dėl žmonių, o ne dėl savęs“, – pabrėžia žurnalistė K. Vla.
Tačiau Moldovą krečiantis dingusių lėšų skandalas turi įtakos jos ir ES santykiams. Pasaulio žiniasklaidoje pasirodė nuomonių, kad dabartinė krizė visai gali atitolinti Moldovą nuo Vakarų. L. Kasčiūno teigimu, Bendrija jau ankščiau žinojo apie Moldovos valdžios nesąžiningumą ir dėl to kritikavo.
„Bet jie tai tęsia iki šiol ir po skandalo turime masinius protestus. Bankų krizė yra tai, kad dabar į šalį [bus panaikinti] visi galimi kreditavimo šaltiniai iš ES pusės. ES pamatė, kad šie veiksmai ir visiškai neskaidrus tyrimas kelia didžiules abejones ir nepasitikėjimą dabartine valdžia“, – sako apžvalgininkas.
Moldova – posovietinė valstybė, iki šiol laikoma viena neturtingiausių Europoje. Po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m., šalyje dar ilgai valdžioje išsilaikė Komunistų partija. Sovietų Sąjungai iširus, prasidėjo Moldovos konfliktas su nuo jos atsikirti panorusiu Padniestrės regionu. Nors vėliau jam suteikta didžiulė autonomija, tarptautinė bendruomenė atsiskyrimo nepripažįsta iki šiol.
Šalis taip pat ne kartą konfliktavo su Rusija – ypač dėl Moldovos sprendimo suartėti su ES. Atlaikęs Kremliaus spaudimą, Kišiniovas asociacijos sutartį su Bendrija pasirašė praėjusiais metais.
O šiandien šalis dėl korupcijos ir bankų krizės susiduria su naujais iššūkiais. Apžvalgininkų teigimu, jie kelia grėsmę ne tik Moldovos ekonomikai, bet ir santykiams su ES.
