Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas paaiškino, kad tam tikri žodžiai ar jų junginiai prasmėmis ar emocijomis dažnai yra „susikabinę“ su tam tikrai įvykiais, požiūriais ir t.t.
„Ar mes kalbėtume apie politiką ar ekonomiką, tautas ar šalis, kiekvienas iš mūsų turbūt galėtų įvardyti ne vieną stereotipą, – sakė jis. – Iš esmės bet kuris žodis turi tam tikrą „spalvą“, sukuria tam tikrą nuotaiką. Planuojant ir vykdant komunikaciją, būtina į tai atsižvelgti. Skirtingoms auditorijoms tas pats žodis gali reikšti skirtingus dalykus. Tad komunikuojant jis pasirenkamas pagal poreikį, pagal tikslinės auditorijos profilį.“
Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vadovas teigė, kad komunikacija visada yra siekis padaryti tam tikrą poveikį nuomonei, tikslinei auditorijai suteikiant papildomą žinojimą.
Sunkiau priešintis
A. Katausko manymu, žmonės gali pritarti ar nepritarti „liberaliam“ kodeksui, tačiau daug sunkiau prieštarauti kodeksui, kuris darbo santykius „modernizuoja“.
„Vertinant konkretų atvejį, mes irgi matome panašią struktūrą: komunikuojanti pusė, turėdama savo tikslus ir informuodama konkrečias tikslines auditorijas, parenka būtent toms tikslinėms auditorijoms priimtinus žodžius. Žodis „liberalus“ vienai tikslinei auditorijai gali būti labai teigiamas, kitai – visiškai neigiamas.
Kalbant tokia plačia tema kaip darbo santykiai ir stebint, kokias tikslines auditorijas minimas kodeksas labiausiai paveiks, nėra sunku suprasti, kad jūsų minėtas žodis gali būti neigiamai vertinamas, todėl pasikeitusią retoriką labiau vadinčiau klaidos ištaisymu ir emocinio krūvio perkėlimu“, – sakė jis.
Taip tiksliau
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus DELFI sakė, kad ketvirtadienį vykusį mitingą stebėjo, bet, jo manymu, tai buvo propagandinis renginys, reikalingas tiems visuomenės veikėjams, kurie save vadina darbininkų gynėjais.
„Jie jį suorganizavo, norėdami pasireklamuoti ir parodyti save prieš televizijos kameras, – sakė jis. – Lietuvoje yra pribrendusios sąlygos ir objektyvi realybė reikalauja, kad darbo santykiai būtų modernizuoti.“
Jo teigimu, „modernizuoti“ reiškia darbo santykius pritaikyti XXI amžiui. Paklaustas, kodėl nebevartoja termino „liberalizuoti“, V. Sutkus aiškino, kad dėl to, jog pasigilino į esmę.
„Modernizavimas labiau reiškia sutvarkymą ir priartinimą prie XXI amžiaus. Visą laiką sakiau (esu vienas iš radikalesnių verslo organizacijų vadovų), kad esame XXI amžiuje, Trišalė taryba yra XIX amžiaus reliktas. Modernizavimas yra tikslesnis terminas“, – sakė jis.
LVK prezidentas patikino, kad dabar procesą vadiną kitaip tikrai ne dėl to, kad „liberalizavimas“ įgijo neigiamą konotaciją.
Be reikalo keliamas ažiotažas
„Hanner“ grupės vadovas Arvydas Avulis laikėsi panašaus požiūrio. Jis profsąjungų mitingą pavadino keistu ir pertekliniu.
„Tokie mitingai atrodo keistai. Visi turime suvokti, kad su dabartiniu DK atrodome apgailėtinai, necivilizuotai. Tai tas pats, kai vieni žmonės važinėja automobiliais, o mes dar su arkliais traukiamais vežimais.
Turime prisitaikyti prie to, kokie pokyčiai įvyko pasaulyje. Kad darbininkai gina savo interesus, tai yra visiškai natūralu ir suprantama. Tačiau tokį ažiotažą kelti... Tas jų šūkis - „Baudžiavai darbe – Ne!“ skamba tragiškai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo manymu, taip sakyti yra tas pats, kaip sušukti „Nevisos moterys prostitutes!“ – esą tai hipertrofuotas palyginimas.
Beje, jis taip pat sakė, kad DK reikia „modernizuoti“. „Kalbama apie šiuolaikinius darbo santykius. Tie, kokius dabar turime, yra archajiški“, – sakė A. Avulis.
Dabartinio DK nesilaiko
V. Sutkus taip pat pakartojo, kad, jo manymu, gerai, jog Lietuvoje darbdaviai dabartinio DK nesilaiko.
„Jeigu jo būtų laikomasi paraidžiui, tai toks DK, vykdomas 100 proc., vestų į šalies ūkio pražūtį“, – gąsdino verslininkų atstovas.
Jo teigimu, tai ne tas pats, kaip nesilaikyti kitų Lietuvoje veikiančių įstatymų: „Tiesiog tai yra objektyvi realybė, kurią visi matome ir dėl to sakome, kad reikia keisti įstatymus. Negali būti taip, kad gyvenimas sau, o įstatymai sau“.
Ekonomistė, Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė pažymėjo, kad taip kalbėdamas V. Sutkus atvirai pripažįsta, jog nesilaiko įstatymų. „Tai tada, kam keisti, jeigu jie ir taip jų nevykdo?“, – klausė ji.
Pašnekovė pažymėjo, kad tokį pasisakymą galima sulyginti su kontrabandininkų prašymu: „Mes vis vien vežame, tai leiskite mums vežti“.
