„Prekybos tinklas „Maxima“ ieško darbuotojų. Tikriausiai tokia žinutė girdėta daugeliui, tačiau, ar žinojote, kad „Maxima“ ieškodama darbuotojų Estijoje siūlo už tai atlygį? Estijoje už kiekvieną atvestą naują darbuotoją siūloma 45 eurus siekianti premija neatskaičius mokesčių“, - DELFI nuotrauką atsiuntė skaitytoja.
„Šis motyvacinis modelis egzistuoja ir Lietuvoje. Lietuvoje šį motyvacinį modelį taikome nuo 2013 metų spalio. Mūsų darbuotojui draugą, artimą, pažįstamą rekomendavus dirbti mūsų įmonės prekybos, gamybos ar logistikos padaliniuose premija siekia 47 eurus“, - komentavo R. Saulytė.
Tiesa, Lietuvoje tokia informacija yra skelbiama įmonės darbuotojams vidiniais kanalais, kai Estijoje – viešai.
„Taigi, visi mūsų darbuotojai apie tai žino ir aktyviai tuo naudojasi. Per metus premijoms išmokame kelias dešimtis tūkstančių eurų, ir ši suma kasmet auga. Ši skatinimo programa tiesiogiai ir yra nukreipta į mūsų darbuotojus, tad tiesiogiai ir komunikuojama mūsų darbuotojams. Manome, kad tai - efektyviausias būdas pasiekti auditoriją, kuriai ši informacija yra ir skirta“, - situaciją Lietuvoje komentavo R. Saulytė.
Paklausta, kodėl buvo priimtas sprendimas taikyti ir tokią darbuotojų paieškos sistemą, R. Saulytė sako, kad tai naudinga ir įmonės darbuotojams.
„Taikome įvairias motyvavimo sistemas – atlygio siūlymas esamiems darbuotojams už rekomenduotą, pasiūlytą darbuotoją – viena jų. Taip pat taikome lanksčius darbo grafikus, suteikiame nemokamą maitinimą ar pasirūpiname transportu iki darbo vietos. Apmokome darbuotojus, neturinčius darbinės patirties. Visos taikomos priemonės yra efektyvios ir padeda mums siekti tikslų – tai yra surasti naujus darbuotojus ir išlaikyti esamus“, - kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, sunku pasakyti, kurioje šalyje - Lietuvoje ar Estijoje - sunkiau rasti darbuotojų.
„Apskritai, Baltijos šalyse dėl demografinių priežasčių pastaruoju metu sunkiau rasti naujų darbuotojų nei, pavyzdžiui, prieš gerą dešimtmetį. Tačiau pastebime, kad, tarkime, Lietuvoje vasaros sezonu mūsų gretas papildo vis daugiau mokyklas pabaigusių arba universitetuose studijuojančių jaunuolių, kurie neretai lieka dirbti mūsų įmonėje ir toliau, o vėliau ir siekia karjeros. Tai išties džiuginanti tendencija. Manome, kad darbo rinkoje Lietuvoje konkuruojame sėkmingai“, - apibendrino ji.
Premija ar atlygis už papildomą darbą?
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako, kad Lietuvoje neretai naujų darbuotojų ieškoma per esamų darbuotojų rekomendacijas.
„Ši praktika Lietuvoje yra pakankamai paplitusi ir naudojama jau senokai, ne tik prekybos srityje. Dažniausiai taip elgiasi įmonės, kurioms stinga darbuotojų, juos sunku pritraukti, pavyzdžiui, dėl mažiau patrauklaus darbo ar menko įmonės vardo žinomumo, o galbūt darbuotojų reikia daug ir vienu metu dėl sparčiau vykdomos plėtros arba ieškomų specialistų rinkoje yra vienetai“, - kalbėjo R. Karavaitienė.
Pašnekovės nuomone, tokia praktika labiau yra ne esamų darbuotojų motyvavimo būdas, o personalo paieškos metodas.
„Mano manymu, žmogaus rekomendavimas taip pat yra darbas, nes turi gerai pagalvoti, kas tiktų siūlomai pozicijai, kiti ir gan nuoširdžiai pasistengia įkalbinti žmogų pereiti dirbti į jų įmonę, tad, sakyčiau, kad tai - atlygis už darbuotojo suradimą, ne tiek premija. Be to, paprastai, jeigu rekomenduoji darbuotoją, už jį laiduoji, iš dalies prisiimi atsakomybę sau“, - sakė R. Karavaitienė.
Kalbėdama apie prekybos sritį, ji priminė, kad didelėse įmonėse paprastai dirba tūkstančiai darbuotojų, tad ir personalo poreikis išlieka didelis.
„Šiame sektoriuje paprastai vienu metu vykdoma daug atrankų, personalo skyrius tikrai yra apkrautas, tad darbuotojų įtraukimas į naujų kolegų paieškas yra jam pagalba“, - apibendrino R. Karavaitienė.
Ko ieško darbdaviai
Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūtį per mėnesį įregistruota 34 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai 25,5 proc. daugiau nei 2014 metų rugpjūtį.
Švietimo įstaigos intensyviau ieškojo pedagogų, darbdaviai daug darbo pasiūlymų pateikė specialistams: reklamos ir rinkodaros specialistams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, sandėliavimo tarnybos tarnautojams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, buhalteriams, pardavimo atstovams, verslo paslaugų agentams ir slaugos specialistams.
Laisvų darbo vietų daugėjo barmenams, siuvėjams, kailininkams ir kepurininkams, virėjams ir statybininkams.
Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų rugsėjo 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota 153,3 tūkst. bedarbių.
Registruotas nedarbas - 8,5 proc. Jaunimo nedarbas rugsėjo 1 d. siekė 5,2 proc.
