Susirinkusiųjų plakatai skelbia: „Nenaikinkite profesinių sąjungų“, „Mes - ne vergai“, „Darbo kodekso liberalizavimas - kelias į vergovę“, „Baudžia darbe - ne“, „Atleisim Seimą per 3 dienas“ ir t. t.
Kai kurie plakatai skelbė labai aiškią žinią, jauna moteris paskelbė telefono numerį ir nešė plakatą su tekstu: „Nausėda, aš tavęs noriu, nes socialinė atskirtis nėra tik vizualus efektas. Paskambink“.
Vėliau šį plakatą perėmė jaunuolis, kuris jį nešė. Paklausus, kieno yra nurodytas numeris ir kodėl juo niekas neatsiliepė, jis kalbėjo lakoniškai.
„Jei nekelia, matyt, užsiėmusi. Kieno numeris - nežinau. O ir plakato tikslas - kelti klausimus", - sakė jis.
„Man šis mitingas irgi naudingas. Štai, jei pažvelgsite į DELFI, kažkokia jauna moteris turi pasiūlymą man, su telefono numeriu“, - kitame renginyje „Dirbanti Lietuva“ esantis SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pakomentavo mitinguojančiosios pasiūlymą.
Kiti plakatai skelbė: „Bado žaidynės: jau greitai jūsų darbe“, „50 skurdo atspalvių“, „Nenorėjau dirbti, bet dabar jau tikrai nedirbsiu“, „Skurdžiai nelieka skolingi“, „Biedni ir įsiutę 2“, „Profesija: mokytojas. Socialinė padėtis: būras“.
Mitinguojantys iškėlė naujojo Darbo kodekso rengėjo Vilniaus universiteto teisės profesoriaus Tomo Davulio, premjero Algirdo Butkevičiaus, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės ir kitų, pasisakančių už Darbo kodekso pakeitimus, nuotraukas, laikydami užrašą: „Tauta turi žinoti savo „didvyrius“.
A. Pabedinskienė kreipėsi į susirinkusius nuo scenos ir pažadėjo, kad nuostatos, suderintos Trišalėje taryboje, tikrai pasieks Seimą.
Jai kalbant aistros ėmė kilti: žmonės pradėjo švilpti, rėkti.
Profsąjungų atstovai mitingo metu ėmė reikalauti progresinių mokesčių, didesnio minimalaus mėnesinio atlyginimo, ilgesnių atostogų ir didesnių socialinių garantijų.
O mitinge dalyvaujanti Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinė sekretorė Bernadette Segol tokius lūkesčius parėmė.
„Mes padėsime jums iškovoti didesnį minimalų atlyginimą“, - sakė ji susirinkusiems.
Susirinkusieji į mitingą išsirikiavo ir pajudėjo: eisena prasidėjo. Nuo Seimo karučiu link Vyriausybės buvo vežamas menamas socialinis modelis, ji uždengtas baltu medžiagos gabalu.
Prie eisenos prisijungė jaunimas, kuris nešė plakatus „Patys plausit savo indus“. Prie eisenos prisijungė ir radikalūs tautininkai, kurie nešė plakatą „Tautinė valstybė – socialinė teisybė“.
Apie 14 valandą žmonės pradėjo skirstytis.
Tuo pat metu vyksta Vilniuje kitas renginys, iniciatyva „Dirbanti Lietuva“. Jis vadinamas atsaku į organizuojamus profesinių sąjungų protestus.
Į iniciatyvą susibūrė startuolių, smulkaus ir vidutinio verslo, jaunimo atstovai, dirbančios mamos ir kiti žmonės, kurie pasisako už naują socialinį modelį ir lankstesnius darbo santykius.
„Dirbančios Lietuvos“ iniciatoriai – Verslo taryba, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklas Vilniuje, organizacija „Global Lithuanian Leaders“ ir JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacija. Iniciatyvą palaiko Valstybės pažangos taryba ir bendruomenė „Išmani moteris“.
Keli tūkstančiai dalyvių
Prieš 12 valandą prie Seimo rūmų atėjo šimtai mitinguojančių žmonių. Leidimas yra išduotas 2 tūkst. žmonių mitingui.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI sakė, kad jeigu politikai neišgirs ir neįgyvendins profsąjungų reikalavimų, protestai kartosis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, prieš 12 valandą nebuvo užfiksuota viešosios tvarkos ar kitų pažeidimų.
12–15 val. dėl Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos renginio bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospektu tarp A. Goštauto ir Totorių gatvių. Eismo dalyviai prašomi laikytis policijos nurodymų.
Ekonomistė, Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė mano, kad šis mitingas nieko nepakeis, nes Lietuvos politikai neturi žmonių klausimo kultūros.
Ji taip pat sakė, kad vykstant diskusijoms dėl naujo Socialinio modelio, niekas nekalba apie patį modelį. „Jie šneka apie pokyčius Darbo kodekse, o modelis tai nesikeičia. Jis tiesiog tampa dar labiau neoliberalus“, – pastebėjo ji.
Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina aiškino, kad naujajame Darbo kodekse sudėta ideologija, skirta verslo palaikymui. „Jį reiktų pavadinti ne Darbo, o Verslo kodeksu“, – pabrėžė pašnekovė.
SAMPRO pirmininkė piktinosi, kad įstatymo pakeitimais siekiama visas galimybes suteikti verslui ir ženkliai apriboti darbuotojų teises.
„Reiktų daugiau kalbėti ne apie pinigus, o apie tai, kokie santykiai klostosi tarp darbuotojų ir darbdavių. „Baudžiavai darbe – NE!“ yra ne šiaip sau šūkis, o atspindi naujojo Darbo kodekso požymius, pagal kuriuos darbuotojas tampa darbdavio valios įrankiu, paverčiamas priemone, o tai galima palyginti su vergoves santvarkos įteisinimu“, – sakė I. Judina.
Politika be vertybių
A. Maldeikienė sakė viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos apie naująjį Socialinį modelį yra neadekvačios.
„Lietuvos politinės partijos diskusijose apie ekonomiką dalyvauja išeidamos iš labai pragmatiškos nuostatos – reikia Vyriausybę palaikyti ar ne. Priklausomai nuo to, kokioje pusėje yra.
Tačiau ne dėl to, kad turėtų kažkokių intelektualinių pajėgumų įžvelgti ideologinius niuansus, kurie būtų jiems svarbūs. Todėl diskusijos yra nevertybinės, o grynai pragmatinės, pagal užimamus postus.
„Pavyzdžiui, tai, kad socdemai šitą modelį kišą, gal ir nebūtų juokinga, jeigu jie neaiškintų, kaip tai pagerins darbuotojų padėtį.“, – sakė ji.
Kaltina manipuliavimu
Asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė Rūta Skyrienė teigė, kad politikus paveikti siekiančios profsąjungos savo brošiūrose naudoja melagingus pasisakymus.
„Jie manipuliuoja iš konteksto ištraukdami naujas nuostatas ir bando pateikti tai, kaip neigiamą dalyką. Nors patys daug kur pripažįsta, kad darbo santykius keisti ir modernizuoti reikia“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji taip pat sakė, kad yra sunerimusi dėl Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasisakymo, kad įstatymus galbūt reiktų grąžinti svarstyti Vyriausybei.
„Bet juk diskusijos gali vykti paraleliai, nestabdant proceso. Juolab, kad dėl daugelio Darbo kodekso straipsnių Trišalėje taryboje sutarimas jau rastas“, – teigė R. Skyrienė ir palinkėjo politikams atsispirti profsąjungų spaudimui.
Argumentai be konteksto
A. Maldeikienė pastebėjo, kad Darbo kodekso pakeitimus palaikantys asmenys dažnai patys pateikia iš konteksto ištrauktus argumentus.
„Pavyzdžiui, sako, kad atlyginimai kils, nes atsiras daugiau darbo vietų. Tačiau tų vietų ir dabar yra daug tuščių, bet atlyginimai nekyla, nes darbuotojai neturi derybinių galių.
Dar sako, kad bus „prievartinės profsąjungos“, o tai automatiškai reikš, jog darbuotojai bus labiau apsaugoti. Tačiau tai nieko nereiškia, nes tam reikia kitų dalykų“, – pažymėjo ekonomistė.
Planuojama, kad visuotinėje protesto akcijoje „Baudžiavai darbe – NE! Darbuotojų garantijų mažinimui – NE!“ dalyvaus daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Akcijos iniciatoriai sako nepritariantys Darbo kodekso pataisose numatytai ilgesnei darbo savaitei, mažinamoms socialinėms garantijoms, trumpinamoms atostogoms.
Vyriausybė ir darbdaviai teigia, kad darbo santykių liberalizavimas sukurtų daugiau darbo vietų ir skatintų investicijas.
