XXI amžiuje ekonomikas į priekį vis labiau stums inovacijos, moksliniai tyrimai bei aukštą pridėtinę vertę kuriančios ūkio šakos. O progresą šiose srityse lems vienas pagrindinis veiksnys – tai žmogiškieji ištekliai ir jų kokybė.
Kiekybė, o ne kokybė
Nors švietimo sistema turi daugiau tikslų nei tik aprūpinti darbo rinką reikiamas žinias ir įgūdžius turinčiais specialistais, tačiau tai tikrai yra ir turėtų būti vienas iš pagrindinių jos tikslų. Vis tik šiuo metu Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra labiau orientuota į kiekybę, o ne kokybę.
Visoje Europos Sąjungoje (ES) esame antri pagal studentų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, o pagal šį rodiklį mus lenkia tik Graikija. Tuo pačiu nei vienas Lietuvos universitetas nepatenka net į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą.
Be to, kaip parodė neseniai atlikta nevyriausybinės britų organizacijos „Chartered Institute of Personnel and Development“ tyrimas, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų netinkamą panaudojimą. Anot tyrimo, besiremiančio Europos Komisijos duomenimis, 22 proc. dirbančiųjų Lietuvoje turi per aukštą išsilavinimą savo užimamai pozicijai. Pagal šį rodiklį ES mastu ir vėl nusileidžiame tik Graikijai.
Kitaip tariant, sąlyginai menkus švietimo sistemos išteklius mes padalijame per plačiam skaičiui studentų bei juos aptarnaujančiam akademiniam ir administraciniam personalui, ir todėl nepasiekiame pagrindinio tikslo – suteikti studijuojantiems kokybišką ir konkurencingą išsilavinimą.
Neatitinka rinkos poreikių
Kita problema yra vis labiau ryškėjantis skirtumas tarp realių darbo rinkos poreikių ir švietimo sistemos (ne)sugebėjimo tuos poreikius atitikti.
„Investuok Lietuvoje“ vertinimu, artimiausiais metais Lietuvoje sparčiausiai augs specialistų poreikis informacinių technologijų (IT) inžinerijos, robotikos ir automatikos, biotechnologijų sektoriuose. Tuo tarpu populiariausios studijų programos (tiek pagal daugiausiai jas besirenkančius studentus ir skiriamą valstybės finansavimą) išlieka ekonomika, teisė, statybų inžinerija, automobilių techninė eksploatacija, verslo vadyba ir administravimas, buhalterinė apskaita, medicina ir slauga.
Ir nors Vyriausybė kasmet peržiūri valstybės finansuojamų aukštojo mokslo vietų skaičių bei prioritetus vis didesnį dėmesį skiriant technologiniams mokslams, šie tempai neatitinka darbo rinkoje vykstančių pokyčių tempo.
„Investuok Lietuvoje“ vertinimu, pagal dabartinį aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, didžiausios „žirklės“ po 4 metų susidarys IT sektoriuje – specialistų trūkumas šiame sektoriuje gali siekti 4000, vertinant tik tas kompanijas, kurios šiuo metu jau veikia Lietuvoje. Šios žirklės kasmet didėja ir kituose inžineriniuose, technologiniuose sektoriuose.
Specialistų trūkumas jau tapo rimta problema ne tik pritraukiant užsienio investicijas, bet ir sukuriant paskatas plėstis vietinės kilmės verslui. Šiai problemai gilėjant, tai bus vis didesnis apynasris tolimesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai. O modernios, inovacijomis varomos ekonomikos sukūrimas ims atrodyti kaip vis didesnis miražas.
