„Pasisiūlėme įdarbinti keletą pabėgėlių, kviečiame ir kitas įmones įvertinti šias galimybes“, - rašo Klaipėdos bendrovės „Home group“ Generalinis direktorius Juozas Čičiūnas.
Bendrovės direktorius DELFI pasakojo, kad įmonei trūksta žmonių, o, jo manymu, dėl pabėgėlių atvykimo per daug išgyventi nereikia.
„Pabėgėlių atvykimas yra ne tragedija, o galimybė, tad įmonės galėtų į tai pasižiūrėti solidariai. O darbo rasime, pabėgėliai galėtų kelti Lietuvos ekonomiką“, - kalbėjo J. Čičiūnas.
Jis patikino, kad įmonėje laukiami ir Klaipėdoje esantys bedarbiai: visada ieškoma žmonių, kurie nori dirbti.
„Mes priimame visus, kurie nori dirbti ir myli darbą, pabėgėliai – ne išimtis. Nepatenkintų visais laikais bus, bet galimybių reikia ieškoti“, - sakė J. Čičiūnas.
Įmonės vadovas skaičiavo, kad jo įmonė kasmet priima apie 20-30 naujų darbuotojų, nes darbuotojai migruoja į kitas įmones, išeina į pensiją ir taip toliau.
„Mes matome, kad darbuotojų trūksta, nėra daug norinčių nuoširdžiai dirbti ir kurti vertę“, - kalbėjo pašnekovas.
Bendrovė išsiuntė laišką su pasiūlymu Migracijos tarnybai ir persiuntė jo tekstą.
„Siekiant socialiai bei ekonomiškai prisidėti prie šalies gerovės puoselėjimo, esame pasiruošę įdarbinti 3-4 pabėgėlius. Reikalavimai galimiems darbuotojams būtų: minimalus lietuvių, anglų, rusų arba vokiečių kalbos žinojimas, kad pavyktų bendrauti; be kriminalinės praeities; gerbiantis kitų asmenų privatumą, nuomonę, pripažįstantis tikėjimo laisvę ir lyčių lygybę; nuoširdžiai dirbantis“, - rašoma laiške Migracijos tarnybai.
Įmonė prašė informaciją perduoti atsakingiems asmenims bei informuoti apie kilusius klausimus.
Bendrovė gamina minkštus baldus, įmonėje dirba daugiau kaip 400 darbuotojų.
DELFI skelbė, kad nors oficialiai skelbta, kad Lietuva turės priimti 325 migrantus, trečiadienį Europos Komisija pasiūlė Lietuvai papildomai priimti 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje.
Lietuvai pasiūlyta iš viso per dvejus metus priimti per 1100 pabėgėlių, prezidentė Dalia Grybauskaitė su tuo sutinka. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad Lietuva per ilgesnį laikotarpį galėtų priimti ne tūkstantį, o 50 tūkstančių migrantų.
„Mes kasmet prarandame apie 10 tūkstančių žmonių vien dėl gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus disbalanso, jau nekalbu apie emigraciją. Lietuva iki 2022 sumažės dar 250 tūkstančiais gyventojų. Todėl mums žmonių reikės kaip vandens ir dėl ekonomikos, ir dėl infrastruktūros išlaikymo. Nepamirškime, kad Lietuvoje infrastruktūra yra sukurta 4 milijonams gyventojų. Kai mūsų liks 2,5 milijono, ją išlaikyti turbūt bus per brangu. Todėl pabėgelių integracija yra vienas variantų. Aš sutinku su ministru Linu Linkevičiumi, kad reikia galvoti, kaip tai padaryti. Jei mes neturėsime savo politikos ir būsime Europos institucijų verčiami tai daryti, bus blogai“, - dėstė R. Dargis.
Kodėl priima vokiečiai
Vokietija tikisi iki 2015 metų pabaigos sulaukti 800 tūkst. pabėgėlių ir migrantų. Tai kainuos mažiausiai 10 mlrd. eurų. 2016 metais, Vokietijos valdžios skaičiavimu, mažiausiai 460 tūkst. žmonių pretenduos į įvairias socialines išmokas.
Nemažai skeptikų tvirtina, kad atvykėliai kaip reikiant nustekens šalies ekonomiką, nes, prieš pradėdami dirbti Vokietijai, pretenduos į dosnią finansinę paramą. Situacija nieko nestebina, nes Vokietija jau gana seniai patyrė, kad atvykėliai atneša daugiau naudos nei padaro žalos.
6,6 mln. užsieniečių, gyvenančių Vokietijoje, 2012 metais mokesčiais į šalies biudžetą sumokėjo 4127 doleriais (3697 Eur) daugiau nei patys gavo išmokų. Tai reiškia, kad jų bendras indėlis siekia apie 22 mlrd. eurų.
Vokietijos valdžios pareigūnai tikisi, kad ateityje pabėgėlių antplūdis atneš ne mažiau naudos.
Kaip „Deutsche Welle“ sakė vienas ekspertas, Vokietijos ekonomikai, norint stabilizuoti šalies pensijų sistemą, reikia pritraukti 1,5 mln. kvalifikuotų imigrantų. Remiantis oficialia statistika, kas trečias vokietis 2060 metais bus vyresnis nei 65 metų, o tai reiškia, kad vienam pensininkui išlaikyti prireiks dviejų dirbančiųjų.
