Jo nuomone, įstatymu nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas greitųjų kreditų rinkoje tik didės.
Šių metų pirmojo pusmečio vartojimo kreditų rinkos duomenys rodo, kad toliau sparčiai didėja pradelstų mokėjimų skaičius ir suma, o vartojimo kreditų rinka toliau auga: per metus vartojimo kreditų skaičius paaugo 11 proc., kai kreditų sumos likutis paaugo 22 proc.
„Akivaizdu, kad dabartinis reguliavimas įstatymu yra nepakankamas, kad būtų išvengta sugadintų kredito istorijų, turto areštų ir skaudžių socialinių pasekmių“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, Lietuvos bankas sulaukia vis daugiau gyventojų prašymų padėti, po to, kai šeima apie vieno asmens įsiskolinimus sužino jau po šio įvykio, o pasekmės dažnai būna ir tragiškos.
I. Šimonytė dėsto, kad retu atveju Lietuvos bankas neranda pažeidimų, kai pradeda tikrinti greitųjų kreditų davėjus, todėl planuojama imtis griežtų sankcijų, pavyzdžiui, laikinai ar visam laikui tokius skolintojus išbraukti iš paslaugų teikėjų sąrašo.
Apžvelgdama greitųjų kreditų rinką I. Šimonytė pastebi, kad pastaruoju metu daugėja didesnės vertės greitųjų kreditų, o tai lemia vis augantį gyventojų įsiskolinimą.
Kartu ji primena, kad populiariausi greitieji kreditai yra tie, kurie brangiausi ir trunka iki 3 mėnesių. Didelė tokia kreditų kaina paaiškinama tuo, kad brangiai kainuoja patikrinti asmens mokumą prieš jam išduodant paskolą, kartu mažesniam laikotarpiui pasiskirsto ir kitos administracinės išlaidos.
Anot I. Šimonytės, nerimą kelia ir tai, kad greituosius kreditus pasiėmę asmenys yra linkę juos pratęsti, o tai rodo, kad žmonės susiduria su mokumo problemomis.
Lietuvos bankas parodė laiškų turinį
Lietuvos banko pastebėjimu, daugiausiai greitųjų kreditų gauna pažeidžiamiausi žmonės, kurie turi nedideles pajamas, arba jos yra nepastovios ir sunkiai prognozuojamos.
Pagrindinė dalis tokių skolininkų, apie 40 proc., gauna mažesnes pajamas nei 325 eurus per mėnesį.
„Gyvenu iš pensijos, neturiu iš ko dengti kreditų, man tai nuosprendis. Gelbėkite!“, - rašoma viename iš kreipimųsi į Lietuvos banką.
Kitas gyventojas rašė Lietuvos bankui, kad „dabar eina grasinantys laiškai, kuriais grasinamasi į šeimos turto dalį“.
„Esu skolingas daugeliui greitųjų kreditų bendrovių, jų ėmimo istorija kaip ir daugelio panašių mano likimo „draugų“, ir atėjo toks momentas kada nebegaliu sumokėti jiems nuolat augančių palūkanų ir skolų. Bendra suma – apie 6 tūkst. eurų“, - rašome kitame laiške.
Vienas iš tėvų rašė Lietuvos bankui, kad sūnui – 18 metų, jie niekur nedirba, ruošiasi eiti į 12 klasę, neturi jokių oficialių pajamų, bet gavo 500 eurų paskolą.
Gaunama ir tragiškų laiškų.
„Sūnus mirė <...>. Po laidotuvių sužinojome, kad jo pasitraukimą iš gyvenimo lėmė vartojamųjų kreditų našta. Sūnus <...> buvo paėmęs vartojimo kreditus iš <...>“, - dalį informacijos pateikė Lietuvos bankas.
Lietuvoje dėl pradelstų įsiskolinimų yra vartojimo kredito davėjų iniciatyva areštuota daugiau nei 6 tūkst. transporto priemonių, 2 tūkst. žemės sklypų, beveik 2 tūkst. butų ir dar beveik 2,5 pastatų, rodo Centrinės hipotekos duomenys.
„Aš sutinku su nuomone, kad Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos taip pat kredituoja vartojimą, bet paprastai šitie rinkos dalyviai kredituoja kitokį vartojimą, kitokio pobūdžio, t. y. arba kreditines korteles, kas yra bankų platinamas instrumentas, arba prekių ir paslaugų įsigijimą, kai žmogus turi konkretų tikslą kažką nusipirkti ir bankas arba unija jam suteikia finansavimą šitam pirkiniui“, - kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, komerciniai bankai vartojimo kredito paskolų šiuo metu beveik neteikia, o jų dalis vartojimo kreditų rinkoje - minimali.
„Didžioji dalis bankų savo fiziniams klientams teikia būsto paskolas ir jis auga, bet tai yra visiškai kitokios prigimties kreditai, tai yra ilgalaikis įsipareigojimas, žmonės juos prisiima dešimtmečiams, - sakė I. Šimonytė. - Čia mes kalbame apie vartojimo kreditavimą paprastai mažomis sumomis, kai žmonės bando galbūt išspręsti kažkokią savo finansinę problemą, kurią išspręsti reikėtų paieškoti visų pirma kitų sprendimų. O taip pat, kai kalbame apie kažkokius spontaniškus sprendimus, pirkinius, kurie iš principo žmogui yra ne pagal kišenę. Taip, aš manau, kad komercinis bankas tokiam dalykui paskolos nesuteiktų, žmogui, kuris neturi pajamų, bet klausimas, ar tai yra blogai.“
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja priminė, kad dėl to ir yra siūloma įvesti vadinamąjį terminą pagalvoti, kad žmogus, nors ir paprašęs greitojo kredito, per dieną ar dvi jį galėtų grąžinti nepatirdamas didelių išlaidų.
Šiemet turto areštų padidėjo 36 proc.
Šių metų pirmojo pusmečio vartojimo kredito rinkos duomenys atskleidžia, kad daugėja atvejų, kai skola perduodama išieškoti teismui ir ikiteisminiu būdu. Kai kurie greitųjų kreditų davėjų klientai, nepajėgiantys grąžinti skolų, rizikuoja ir savo turtu.
2015 m. birželio 30 d. išieškoti perduota 136,4 tūkst. vartojimo kredito sutarčių: išieškoti teismo būdu jų perduota 61,3 tūkst. (46 proc. daugiau, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai), o ikiteisminiu būdu – 75,1 tūkst. (11 proc. daugiau nei pernai).
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, sparčiai daugėja ir vartojimo kredito davėjų inicijuojamų klientų turto areštų. 2013 m. pradžioje tokių areštų buvo 629, o šiemet liepos 1 d. duomenimis, 7 849, taigi 12 kartų daugiau.
„Kad ir kaip būtų bandoma atsakomybę dėl neatsakingo elgesio permesti klientams, kredito davėjų pateikti duomenys rodo, jog 5 proc. klientų, kurie paraiškose patys nurodė neturintys pajamų arba kad jos nestabilios, vis tiek gavo kreditą. „Sodros“ duomenimis, tokių klientų – net 21 proc.“, – sakė I. Šimonytė.
Imsis priežiūros iš esmės
Lietuvos bankas siūlo įtvirtinti vartojimo kredito davėjo pareigą privalomai surinkti pajamas ir įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus, kad kredito davėjas negalėtų pasikliauti vien tik vartotojo pateikta, jokiais dokumentais nepagrįsta informacija.
„Šiuo metu kredito davėjai bando vengti privalomojo tikrinimo ir teigia, kad tai daro „prireikus“, kaip nurodo įstatymas, tačiau įsiskolinimų statistika ir duomenų palyginimas su „Sodros“ duomenimis akivaizdžiai liudija bandymą vien formaliai atitikti įstatymo raidę, bet ne dvasią“, - pastebėjo I. Šimonytė.
Be to, už neatsakingai įvertintą kliento galimybę grąžinti kreditą turėtų „sumokėti“ ne paskolos gavėjas, kaip yra dabar, o jos davėjas. Tai reiškia, jei kreditą teikianti įmonė netinkamai įvertino kliento mokumą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartotojas neturėtų paskolą suteikusiai įmonei mokėti ne tik netesybų ir mokesčių, bet ir sutartyje nustatytų palūkanų.
„Naujausi statistiniai duomenys ir patikrinimų metu surinkta informacija rodo nemažėjančias problemas vartojimo kredito rinkoje. Pagrindinė jų – atmestinas mokumo vertinimas, lemiantis ūmų klientų prasiskolinimą, – kalbėjo I. Šimonytė. – Lietuvos bankas šiuo metu priverstas veikti post factum, tikrindamas skundus ir bausdamas už pažeidimus, už kurių slypi jau susikaupusios bėdos, nors kur kas daugiau teigiamo poveikio būtų galima tikėtis iš jų prevencijos, o jai sustiprinti būtini Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai“.
Taip pat siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos reikalavimus, proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.
Liūdna statistika
Didesnių nei 290 eurų kreditų šiemet per pirmą pusmetį, palyginti su tuo pat metu pernai, suteikta 67 proc. daugiau, o suma šoktelėjo 48 proc. ir pasiekė 100 mln. eurų, skaičiuoja Lietuvos bankas.
Skaičiuojama, kad daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų skaičius padidėjo daugiau kaip 11 proc. ir pasiekė 174 tūkst. Daugiau nei du mėnesius buvo vėluojama grąžinti kas trečią vartojimo kreditą. Trečdalis vėluojančių grąžinti paskolą yra asmenys iki 25 metų amžiaus.
Tikrąjį įsiskolinimo mastą maskuoja pratęstų kreditų statistika: kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęstas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. pratęsta penkis ir daugiau kartų.
Nuo 2012 m. perėmęs vartojimo kredito rinkos priežiūrą, Lietuvos bankas išnagrinėjo 48 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus skundus arba savo iniciatyva ir iš jų 40 atvejų (87 proc.) buvo skirtos poveikio priemonės.
Dešimčiai vartojimo kredito davėjų buvo skirtos baudos, jų suma viršija 85 tūkst. eurų. Kai kurios įmonės sprendimus yra apskundusios teismui, todėl priežiūros institucija apie šių įmonių įstatymo nuostatų pažeidimus viešai skelbs tik pasibaigus teismo procesui.
Iš viso Lietuvos bankas gavo 120 skundų, dar gauti 136 kreipimaisi dėl ginčų nagrinėjimo.
Lietuvos banko duomenimis, pernai 5 daugiausia mažųjų vartojimo kreditų teikę davėjai, užimantys 86 proc. mažųjų kreditų rinkos, uždirbo 19,85 mln. eurų arba 19 proc. daugiau nei 2013 m. Skaičiuojama, kad vidutinė nuosavybės grąža siekė 50 proc., kai bankų sektoriuje ji vidutiniškai siekia 8 proc.
Smulkiųjų kreditų įmonių atstovai sureagavo į kaltinimus
Pasirodžius Lietuvos banko perspėjimams netruko sureaguoti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Pranešime spaudai rašoma, kad LSVKA pritaria, kad reikia tobulinti vartojimo kreditų reglamentavimą, tačiau ribojimai turi būti pagrįsti išsamia analize, statistika, svarbu rasti balansą tarp verslo, vartotojų ir valstybės interesų.
Anot jo, svarbu atskirti, kai gyventojas skolinasi tūkstantines sumas naujausio modelio televizoriui įsigyti, ir kai prašo 100 eurų kredito laikinoms finansinėms bėdoms išspręsti.
L. Valickas pastebi, kad Europos Komisijos (EK) direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo, kurioje įtvirtintos pagrindinės vartojimo kreditų reguliavimo nuostatos, reglamentuoja kreditus nuo 200 eurų. Mažesni kreditai daugelyje šalių reguliuojami liberaliau. Šią direktyvą ES šalys privalėjo perkelti į savo teisę, tačiau Lietuva tai padarė netinkamai, įtvirtindama perteklinius reikalavimus ir ribojimus vartojimo kreditų davėjams.
„Kaltinimai, kad neatsakingai vertiname klientų mokumą – nepagrįsti. Bent jau LSVKA priklausančios įmonės visuomet tikrina klientų mokumą, nes skolina nuosavas lėšas ir atgauti kreditą yra labai svarbu įmonės veiklai. Pastebime, jog visų gyventojo pajamų vertinti vien tik pagal „SoDros“ duomenų bazę įmonėms nesaugu, nes joje apskaitoma tik maždaug pusė visų gyventojų pajamų. Pavyzdžiui, „SoDra“ duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie šias tvariomis pripažintinas asmenų pajamas, kaip statutinių pareigūnų atlyginimai, individualios veiklos pajamos, pajamos pagal verslo liudijimą, smulkiųjų ūkininkų pajamos, patalpų nuoma ir kitos.Paraiškose daugelis klientų nurodo, jog jie reguliariai gauna iki minimalaus atlyginimo siekiančias pajamas – gyventojai nebando gudrauti ir deklaruoti didesnių pajamų nei iš tikrųjų gauna. O tai reiškia, kad kredito paraiškose gavėjų nurodytais duomenimis galime pasitikėti. Jie įsipareigojimų laikosi taip pat drausmingai, kaip ir tie, kurių pajamos matomos „SoDra“ duomenų bazėje“, – tikina L. Valickas.
Jis pastebi, kad ko gero tiksliausius duomenis apie gyventojų pajamas turi Valstybinė mokesčių inspekcija, bet šie duomenys kreditingumo vertinimui neprieinami.
LSVKA teigia, kad per vienerius metus sulaukia daugiau gyventojų kreipimųsi, nei Lietuvos bankas per trejus metus, tačiau skundų dalis, palyginti su paimtų kreditų skaičiumi labai menka.
„Lietuvos bankas pranešė per trejus metus sulaukė maždaug 50 skundų dėl įmonių veiklos, o nubaudžiama dar mažiau bendrovių, nors vien LSVKA nariai per metus išduoda apie 700 tūkstančių kreditų. LSVKA pati per metus sulaukia maždaug 200 kreipimųsi ir tarpininkauja tarp kredito davėjų ir gavėjų ieškant sprendimų. Be to, asociacija yra sukūrusi registrą „Neteikit man kredito“ ir asociacijos įmonės į šį registrą įsirašiusiems ir užsiblokavusiems asmenimis suteikti kredito neturi teisės“, – sako L. Valickas.
