Preliminariais skaičiavimais, kaina už tonos komunalinių paslaugų išvežimą gali svyruoti tarp 125 ir 145 eurų. Tai dar ne konkretus tarifas gyventojams, bet sąnaudos. Galutinį tarifą tvirtina miesto savivaldybės taryba, tačiau politikai jau dabar neabejoja, kad vilniečiai kainos šoktelėjimą pajus bent trečdaliu.
„Jei visos prielaidos pasitvirtins, gyventojai tikrai reikšmingai pajus atliekų išvežimo kainos padidėjimą“, - sakė vienas miesto politikas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Informaciją patvirtina ir konsultantas Gintas Umbrasas, kuris rugsėjo 2 d. dalyvavo miesto savivaldybės Paslaugų ir miesto komiteto posėdyje dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reformos. Komiteto posėdžio protokole fiksuota, kad, pesimistiniu vertinimu, vienos tonos atliekų tvarkymas kainuos iki 144 eurų.
„Jei paslaugos būna kokybiškesnės, tai pigesnės jos netampa“, - pripažįsta pašnekovas.
Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius teigia, kad tai subjektyvus vertinimas ir kaina gyventojams tikrai tiek neaugs.
Neoficialiais savivaldybės politikų vertinimais, rinkliava gyventojams gali brangti apie 30 proc., nes galutinį sprendimą dėl tarifo vis tiek priims savivaldybės taryba.
Pabrangins atliekų vežimą į sąvartyną
Šiuo metu Vilniuje dirba 4 komunalinių paslaugų vežėjai, kurie sudaro sutartis su daugiabučių namų administratoriais, bendrijomis ar gyventojais. Jie paima gyventojų šiukšles ir nuo to momento nerūšiuotos komunalinės atliekos tampa jų nuosavybe.
Vežėjai su surinktomis atliekomis elgiasi pagal poreikius. Dalį gabena į regioninį sąvartyną ir sumoka vadinamąjį vartų mokestį – po 39 eurus už toną su mokesčiais.
„Vežėjas taip pat gali atliekas rūšiuoti savo įrenginiuose, išskirti antrines žaliavas, kurą, o likusią dalį nuvežti į sąvartyną. Žaliavas jis gali parduoti žaliavų supirkėjams, o tai, kas yra kuras, ką galima sudeginti, tikėtina, veža į atliekų deginimo gamyklą „Fortum Klaipėda". Tokia sistema jau buvo nusistovėjusi. Mes, gyventojai, priklausomai nuo gyvenamo ploto kvadrato, mokėdavome sutartinį mokestį, kokį yra sutarusi administruojanti įmonė su vežėjais. Vilniaus miesto taryba nustatydavo didžiausią ribą, kiek galima imti nuo vieno kvadrato iš gyventojų už atliekų tvarkymą“, - dabartinę padėtį nusakė G. Umbrasas.
Tačiau situacija nuo kitų metų keičiasi. Visų pirma, siekiama kuo mažiau atliekų gabenti į sąvartyną, todėl kils sąvartyno mokesčiai ir teks finansuoti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio statybas.
„Tie įrenginiai užtikrina, kad gerokai mažesnė atliekų dalis, nei iki šiol, patektų į sąvartynus. Bet kai įvedamas papildomas technologinis sprendimas, atsiranda investicijos ir kaštai, kuriuos kažkas turi sumokėti“, - sako G. Umbrasas.
MBA įrenginys mechaniškai rūšiuoja mišrias komunalines atliekas: atskiria popierių, plastiką, metalą, stiklą, taip pat pavojingas ir biologines atliekas. Tai, kas netinka perdirbti, eina į biodujų gamybą arba kompostą, kita dalis – deginti, o tai, kas netinka deginti ir kompostuoti – keliauja į sąvartyną.
Neoficialiais DELFI duomenimis, planuojama, kad Vilniaus regione į MBA turėtų patekti 54 proc. visų regiono komunalinių atliekų.
Eurostat duomenimus, 2013 m. Lietuvoje į sąvartynus išvežta 64 proc. komunalinių atliekų, kai Europos Sąjungos vidurkis - 31 proc. Nors Lietuvoje komunalinių paslaugų šalinimo dalis sąvartynuose nuolat mažėja, ją siekiama dar labiau sumažinti, mat sąvartynai pildosi greičiau nei planuota.
Vilniečiai mokės savivaldybei
Antra naujovė ta, kad Vilnius iš esmės pereis prie naujos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, kai rinkliavas arba įmokas rinks savivaldybė arba jos įgaliota įstaiga. Šiuo metu gyventojai už komunalines atliekas moka gyvenamųjų namų administratoriams, su kuriais vežėjai yra sudarę sutartis. Individualių namų savininkai tiesiogiai moka vežėjams.
„Vilnius priverstas pertvarkyti visą savo atliekų administravimo sistemą ir ją organizuoti naujai nuo 2016 m. liepos 1 d.“, - sako G. Umbrasas.
Po reformos gyventojai rinkliavą mokės savivaldybei ar jos įgaliotai institucijai, o atliekų vežėjai dalyvaus viešame konkurse: Vilnius bus padalintas į keletą zonų ir vienas atliekų vežėjas negalės aptarnauti daugiau nei dviejų zonų.
Savivaldybės svarstomose konkurso sąlygose siūloma numatyti komunalinių atliekų svėrimą, kad būtų mokama už konkretų kiekį atliekų. Šiuo metu gyventojų atliekų apmokestinimas nuo svorio nepriklauso.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba po pateikimo yra pritarusi Vilniaus komunalinių atliekų administravimo centro – biudžetinės įstaigos – steigimui, tačiau tai dar nėra galutinis sprendimas.
Pokyčiai nuo Naujų metų
- 21,72 euro sąvartyno mokestis (be pridėtinės vertės mokesčio) įvedamas pagal Seimo priimtą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimą. Taip siekiama sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus ir paskatinti vežti į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginį. Sąvartyno mokestis kasmet didės ir 2020 m. pasieks 44,89 eurus už toną. Tai paaugina atliekų išvežimo kainą, nepaisant savivaldybės veiksmų.
- Mokestis už mechaninį biologinį atliekų apdorojimą MBA operatoriui – apie 40 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Vilniaus regione nuo sausio turi pradėti veikti mechaninio biologinio rūšiavimo įrenginys, kuris atskirs antrines žaliavas ir neperdirbamas atliekas.
Pokyčiai nuo liepos mėnesio
- Vilniaus miesto savivaldybė turi įgyvendinti komunalinių atliekų rinkliavos reformą, pagal kurią gyventojai už atliekų išvežimą mokės nebe privatiems vežėjams, o komunalinių atliekų sistemos administratoriui. Kol kas planuojama įsteigti atskirą biudžetinę įstaigą.
- Vilniaus miestas bus suskirstytas zonomis, iš kurių atliekas išveš privatūs vežėjai, laimėję konkursus (preliminariai svarstoma, kad kaina siektų apie 30-40 eurų už toną). Vienas vežėjas neturėtų laimėti daugiau nei 2 zonų aptarnavimo, kad nesusidarytų monopolija.
