Skelbta, kad biurą sostinės centre atidariusi įmonė Lietuvą pasirinko ne atsitiktinai, pasak T. Vizgirdos, iš čia planuojama plėtra į kitas Baltijos šalis, Lenkiją bei toliau. Įdomu tai, kad pirmasis JAV kompanijos programuotojas buvo lietuvis, kuris dabar vadovauja šalyje dirbančiai IT inžinierių komandai.

„Lietuvą pasirinkome mūsų būstinei įsteigti dėl čia esančių talentų, be to, pastebėjau, kad žmonės Lietuvoje moka ir sugeba dirbti. Esu susižavėjęs žmonių sugebėjimais, jei leidi jiems atsiskleisti, dedi pastangas, kad talentas būtų pademonstruotas“, - DELFI pasakojo T. Vizgirda.

Antroji priežastis, pasak jo, yra Lietuvos tarptautinis pripažinimas dėl naujoviškų sprendimų ir išplėtotų informacinių technologijų, interneto greičio.

„Neseniai mačiau, kad „Forbes“ žurnale Lietuva buvo vertinama kaip viena geriausių vietų investicijoms, tokius žurnalus skaito ir „Revel systems“ įkūrėjai. Nors atvykę į Lietuvą jie viešuoju transportu nevažinėja, aš parodžiau mobiliąsias aplikacijas ne tik skirtas mokėti už automobilių stovėjimą, bet ir už viešąjį transportą. Tai – naujovės, kurios žavi“, - vardijo pašnekovas.

Pasak jo, šiuo metu įmonė plėtrą vykdo Europoje ir Azijoje, kur iš viso investuoja 100 mln. JAV dol., o plėtrai Europoje pasirinkta Lietuva, kur bus kuriamos darbo vietos.

„Dabar mums trūksta 125 darbuotojų, Lietuvoje kuriame pasaulinį paslaugų palaikymo centrą, tad mums reikia žmonių, kurie galėtų bendrauti su mūsų klientais iš viso pasaulio. Tokių darbuotojų reikia 100. Mūsų pagrindiniai reikalavimai, kad žmonės suprastų, kas yra tinklo sistemos, bevielis ryšys, IP adresai, LAN tinklai ir taip toliau. Juokinga, kai paslaugų palaikymo centrui gavus pranešimą apie neveikiantį spausdintuvą bėdos ieškoma kompiuteryje, kai pirmiausiai reikėtų paprašyti patikrinti, ar prietaisas įjungtas. Mums reikia žmonių, kurie supranta ir apie geležį, o ne tik apie išmoktą programą“, - apibūdino jis.

Kol kas bendrovėje dirbantys specialistai bendrauja lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis, tačiau planuojama, kad reikės kalbančių vokiškai, prancūziškai ir ispaniškai. Likusieji 25 ieškomi darbuotojai – IT inžinieriai, programuotojai.

„Planuojame per artimiausius 1,5 metų suburti 150-ies žmonių komandą, kuriai dabar turime biudžetą, bet jei pardavimai Europoje vyks greičiau, tada žmones reikės samdyti greičiau, jeigu pardavimai bus didesni nei tikimės, tuomet žmonių reikės ir daugiau nei numatėme dabar, tad skaičius gali išaugti“, - prognozavo T. Vizgirda.

Konkrečių atlyginimų pašnekovas neįvardijo, tačiau kalbėjo, kad jie – didesni nei rinkoje esantis vidurkis. Be to, T. Vizgirda dėstė, kad darbuotojams žadamos karjeros galimybės: personalo per 9 mėnesius padaugėjo nuo 100 iki 400.

Personalo atrankos, laikino ir nuolatinio įdarbinimo paslaugų bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Lietuvai ir Latvijai Božena Petikonis-Šabanienė DELFI pasakojo, kad gabiems darbuotojams ir specialistams Lietuvoje nestinga investuotojų susidomėjimo.

„Besitęsiant užsienio investuotojų plėtrai perspektyvų darbą gali susirasti ne tik patyrę profesionalai, bet ir ką tik studijas baigę jaunuoliai. Kasmet Lietuvoje universitetus ir kolegijas baigia vidutiniškai 39 tūkst. žmonių, iš kurių iki 15 proc. studijuoja techninio pobūdžio programas. Paslaugų centrai, kurie yra pasiruošę investuoti į mokymus, tikrai turės gan platų pasirinkimą ir laimės konkurencinėje aplinkoje dėl geriausių darbuotojų“, - kalbėjo ji.

Visgi, ji sako, kad įmonei pasirinkus strategiją darbinti tik patyrusius IT ir inžinerijos specialistus, situacija pasikeistų kardinaliai.

„Konkurencija dėl IT specialistų yra bene didžiausia Lietuvos darbo rinkos istorijoje. Pastaraisiais metais įsisteigus net keliems IT paslaugų centrams, įdarbinusiems po 100-200 specialistų, ir besiplečiant jau veikiantiems investuotojams, IT rinkoje laisvų profesionalų nebeliko. Vyksta specialistų rokiruotė tarp kompanijų, kuri daro įtaką tiek darbuotojų lūkesčiams, tiek realiai mokamam darbo užmokesčiui. Patyrusių programuotojų algos 2012-2015 metais augo bene greičiausiai ir tam tikroms pozicijoms augimas kasmet siekė daugiau nei 20 proc.“, - dėstė B. Petikonis-Šabanienė.

Skelbimų duomenys rodo, kad IT specialistams, priklausomai nuo jų kvalifikacijos, įvaldytų technologijų ir darbo patirties, „į rankas“ mokama nuo 630 eurų iki 1,5 tūkst. eurų ir daugiau.

„Situacija yra daug palankesnė darbdaviams, kurie žvalgosi klientų aptarnavimo specialistų. Lietuvos rinkoje jau susiformavo tarptautinės patirties turinčių specialistų ratas, iš kurio galima atsirinkti stiprius komandų ir padalinių vadovus, o susidomėjimas specialistų pozicijomis taip pat nemažėja“, - pastebi B. Petikonis-Šabanienė.

Ji primena, kad dabar daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad moka anglų kalbą, vis dar nemažai darbuotojų kalba rusiškai, auga skandinaviškai kalbančių žmonių.

„Nemaža konkurencija egzistuoja tik dėl pastarųjų, ypač danų ar suomių kalbą mokančiųjų. Darbo užmokestis klientų aptarnavimo pozicijose labai priklauso nuo mokamos kalbos bei atliekamo darbo pobūdžio. Darbuotojų, mokančių retas kalbas ir dirbančių tiesioginio aptarnavimo ar pardavimų telefonu pozicijose, alga neretai viršija vidutinį Lietuvos darbo užmokestį“, - apibendrino ji.

Šiemet antrą ketvirtį vidutinė alga Lietuvoje „į rankas“ siekė 554 eurus.

Bendrovė „Revel Systems“ siūlo debesų kompiuterijos sprendimais paremtą atsiskaitymo prekybos taškuose programinę įrangą. Ji komplektuojama kartu su „iPad“ planšetiniais kompiuteriais, grynųjų pinigų kasa, brūkšninių kodų skaitytuvu, atsiskaitymo čekių spausdintuvu ir kita įranga.

Rugpjūtį skelbta, kad iki metų pabaigosBarclays“ technologijų centras Lietuvoje planuoja priimti dar bent 200 specialistų, šiuo metu jame dirba 1 500 žmonių.

Šiemet planuojama įdarbinti daugiau informacijos saugumo, didžiųjų duomenų specialistų, Java programuotojų ir kitų specialistų, kurie dirbtų su pažangiomis technologijomis ir sprendimais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (120)