„Reikia skatinti inovacijas, tačiau Lietuva ir Latvija pagal šį rodiklį yra ES šalių uodegoje“, – sakė jis.
Pristatydamas pasaulio ir Baltijos šalių regiono ekonominę apžvalgą jis pabrėžė, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nedarbo lygis, tikėtina, nebegrįš į tokį žemą lygį, koks buvo iki 2008 metų krizės.
Jis aiškino, kad dirbančiųjų skaičius Lietuvoje auga sparčiausiai (2,1 tūkst.), o darbo užmokestis – lėčiausiai (4.6 proc.), lyginant su kitomis Baltijos šalimis.
Toks sutapimas neatsitiktinis, nes kuo mažesnės galimybės prisivilioti naujų darbuotojų, tuo didesnis spaudimas kyla esamiems darbuotojams didinti darbo užmokestį. Šią taisyklę puikiai patvirtina Latvija, kurioje dirbančiųjų skaičius auga lėčiausiai, o darbo užmokesčio – sparčiausiai. Tačiau Lietuvą taip pat netrukus ištiks Latvijos likimas, nes potencialiai galinčių įsilieti į darbo rinką gyventojų Lietuvoje sparčiai mažėja.
Tačiau tai, Ž. Maurico teigimu, tampa iššūkiu, kaip padidinti produktyvumą, nes kitaip bus prarastas konkurencinis pranašumas.
Dvigubas pokytis eksporte
Nekilnojamojo turto rinkas Baltijos šalyse Ž. Mauricas apibūdino taip: kylanti Lietuvoje, krintanti Estijoje ir snaudžianti Latvijoje.
Jis taip pat pastebėjo, kad dėl augimo Lietuvoje, didėja ir šalies bendrasis vidaus produktas.
Kalbėdamas apie eksportą ekonomistas teigė, jog Rusijos poveiki išsisklaidys 2015-ųjų pabaigoje.
„Baltijos šalyse šiuo metu vyksta dviguba transformacija. Pirma, iš Rytų pereinama į Vakarų rinkas. Antra, eksportuojama vis daugiau aukštųjų technologijų prekių“, – teigė jis.
Kinijos problemos – Rusijos problemos
Ž. Mauricas aiškino, kad kurį laiką visame pasaulyje tiek produktyvumo, tiek populiacijų, tiek ir tarptautinės prekybos augimas bus mažesnis.
„Praeitą pirmadienį Kinija išgąsdino rinkas visame pasaulyje. Tai buvo pavadinta „Juodoju pirmadieniu“. Smarkiai krito ir naftos kainos, o po to ir Rusijos rublio vertė. Todėl galima sakyti, kad blogos naujienos Kinijai, reiškia blogas naujienas Rusijai“, – sakė jis.
Ekonomistas prognozavo, kad rekordiškai žemų palūkanų normų laikotarpis tęsis dar ilgai, jei Kinijos problemos nebus išspręstos, tačiau viso pasaulio ekonomikai jos didelės įtakos neturės, nes Kinija vis dar nėra didelė vartotoja.
„Taip, Europoje kai kurios šalys į Kiniją eksportuoja pakankamai daug, tačiau nebent Vokietija gali susidurti su didesniais iššūkiais“, – teigė Ž. Mauricas.
Jis taip pat sakė, kad JAV centrinis bankas palūkanų normas kels ne rugsėjį, kaip daug kas spėjo anksčiau, o gruodį.
Vertindamas Europos situacija, Ž. Mauricas kalbėjo, kad „Grexit“ tikimybė šiuo metu yra smarkiai sumažėjusi, o bankai visoje Europoje pradėjo labiau skolinti verslui.
„Įdomu tai, kad pietinėse valstybėse vartotojų nuotaikos šiuo metu yra netgi geresnės, nei šiaurėje. Tai gera žinia, nes jų pasitikėjimas gali paskatinti ekonomikų augimą visame žemyne“, – teigė ekonomistas.
Tuo metu Rusijai prognozės prastos. „Greito augimo Rusijoje nebus, nes naftos kainos 2016–2017 metais augs labai nežymiai“, – apibendrino jis.
