Pašnekovę nustebino tai, kad kai kurios prekės Kroatijoje yra brangesnės nei Lietuvoje, nors, atrodytų, kad turėtų būti atvirkščiai.

Įdomu tai, kad Lietuvoje pigesni yra švieži mėsos ir pieno gaminiai: čia pigiau kainuoja vištienos sparneliai - 1,82 euro, kai Kroatijoje – 3,57 euro, o 250 gramų sviesto Lietuvoje kainuoja 1,82 euro, kai Kroatijoje – 2,32 euro.

Taip pat Lietuvoje yra pigesni citrusiniai vaisiai - citrinos, apelsinai: Kroatijoje už kilogramą citrinų prašoma 21,99 kunų (2,91 euro), kai Lietuvoje – 2,6 euro, atitinkamai, jei apelsinai Kroatijoje kainuoja 1,72 euro už kilogramą, tai Lietuvoje – 1,44 euro.

Tiesa, Lietuvoje brangesni kiti vaisiai, pavyzdžiui, bananai, nektarinai ir arbūzai. Čia už kilogramą bananų prašoma 1,44 euro, kai Kroatijoje jis atsieitų 1 euro centu pigiau, nektarinai kainuoja 1,05 euro, kai Kroatijoje – 0,92 euro. Atitinkamai arbūzai Kroatijoje kainuoja po 0,4 euro už kilogramą, kai Lietuvoje – 9 euro centais brangiau.

Lietuvoje pigesnės ir čia augančios daržovės, pavyzdžiui, bulvės, morkos, raudonieji svogūnai ir česnakai. Esminis skirtumas tarp Lietuvos ir Kroatijos prekybininkų: Lietuvoje šios daržovės parduodamos kilogramais, o Kroatijoje skaičiuojama jų vieneto kaina arba jie parduodami sufasuoti.

Pavyzdžiui, Kroatijoje 1 česnakas kainuoja 1,32 euro, kai Lietuvoje prašoma 2,6 euro už jų kilogramą. Atitinkamai, už vieną raudoną svogūną prašoma 0,73 euro, kai Lietuvoje už kilogramą imama 0,99 euro.

Kroatijoje 2 kg bulvių kainuoja 1,3 euro, kai Lietuvoje tiek bulvių kainuotų apie 0,5 euro. Atitinkamai už puskilogramį morkų svečioje šalyje tektų pakloti 0,66 euro, kai Lietuvoje kilogramas kainuoja 0,78 euro.

Įdomu tai, kad Lietuvoje 19 euro centų pigiau kainuoja kilogramas raudonų paprikų, bet beveik 3 kartus brangiau įvertinti kekiniai pomidorai: jų kilogramas Lietuvoje siūlomas už 1,29 euro, kai Kroatijoje - už 0,44 euro.

Visgi lieka nemažai prekių, kurios Lietuvoje yra brangesnės nei Kroatijoje, pavyzdžiui, „Edam“ sūris. Kroatijoje ketvirtis kilogramo šio sūrio kainuoja 1,32 euro, kai Lietuvoje – apie 1,88 euro.

Brangesni ir makaronai „Tagliatelle“: Kroatijoje puskilogramis jų kainuoja 1,32 euro, Lietuvoje – beveik 3 eurus. Pigiausios traškios lazdelės Lietuvoje kainuoja 0,65 euro, kai Kroatijoje – 0,63 euro.

Skiriasi ir pramoninių prekių kainos, pavyzdžiui, 1 kg dėmių valiklio Kroatijos „Lidl“ galima įsigyti už 3,18 euro, kai Lietuvoje panašios talpos dėmių valiklis kainuoja apie 4,34 euro.

Paaiškino, iš kur skirtumai

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius dėsto, kad kainų skirtumai tarp valstybių ir prekybininkų pastebimi beveik visada.

„Jeigu kai kurie vaisiai ar daržovės auga Kroatijoje, jie ten turėtų būti pigesni, o Lietuvoje, pavyzdžiui, yra stipriai išvystyta pieno pramonė, todėl šie gaminiai čia kainuoja pigiau. Kainos priklauso nuo šalies specifikos ir daugybės faktorių, t. y., rinkos dydžio, prekybos tinklų koncentracijos, žemų kainų tinklų buvimo, vietinės gamybos ir daugybės kitų veiksnių, kurie lemia vienos ar kitos kategorijos kainodarą šalyje“, - vardijo jis.

Pasak pašnekovo, kuo mažesnė konkurencija ir didesnė monopolija – tuo didesnės ir kainos.

„Kalbant apie prekių kainas, reikia atsižvelgti ir į transportavimo išlaidas, be to, daug kas lygina alkoholinių gėrimų kainas Lietuvoje ir Pietų Europoje, bet nepamirškime, kad pas mus yra gerokai didesni akcizai, ypač vynui, nei Pietų Europos šalyse“, - pastebėjo A. Urbonavičius.

Paklaustas, kodėl kai kuriose šalyse tokios daržovės kaip svogūnai, paprikos ar česnakai parduodami vienetais, pašnekovas kalbėjo, kad tai priklauso nuo šalies tradicijų.

„Ši tradicija yra atėjusi iš prekybos turguje, kai yra pardavinėjama vienetais. Lietuvoje tokių atvejų irgi pasitaiko, pavyzdžiui, žiemą vienetais parduodami žiediniai kopūstai ar cukinijos. Dažniau taip daroma su daržovėmis, kurios perkamos rečiau arba yra standartinio dydžio“, - paaiškino A. Urbonavičius.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas įvardija ir kitą kainų skirtumą lemiančią priežastį: Lietuvoje dar nėra mažų kainų prekybos tinklų kaip, pavyzdžiui, „Lidl“.

Laurynas Vilimas

„Lietuvoje tokio tinklo dar nėra, tad visi tinklai derasi su tiekėjais ir stengiasi pirkėjui pateikti patraukliausią kainą. O „Lidl“ turi daug prekių, kurios pažymėtos jų prekės ženklais, vadinasi, jie perka prekes, jas importuoja. Be to, „Lidl“ turi labai didelį parduotuvių tinklą visoje Europoje, tad veikiausiai jų pirkimai iš to paties tiekėjo gali būti kelis kartus didesni nei pavienių kitų šalių prekybininkų ir tai lemia galutinę kainą“, - paaiškino L. Vilimas.

Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, maistų kainų indeksas Lietuvoje yra vienas žemiausių Europoje ir siekia 77,1 punkto. Mažesnis jis yra tik Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje. Kroatijoje šis indeksas siekia 88,6 punktus. Tai patvirtino ir L. Vilimas.

„Kitose šalyse, palyginus tų pačių prekių kainas, jos dažniausiai yra didesnės nei Lietuvoje su nedidelėmis išimtimis. Pas mus mažesnes kainas lemia labai intensyvi prekybos tinklų konkurencija“, - sakė pašnekovas.

Jis priminė, kad Lietuvoje veikia keturi stambesni prekybos tinklai, tai - „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“, tačiau yra ir smulkesnių rinkos dalyvių, pavyzdžiui, „Aibė“, „Prisma“ ir kiti, kai kitose Europos šalyse nebūtinai yra tokia gausa prekybininkų.