Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ ekonomistas pasidalino tokiu įrašu: „Nedarbo lygis Lietuvoje pamažu neria po vadinamuoju natūralaus nedarbo lygio rodikliu, kuris sudaro maždaug 8,5–9 proc. (iki globalinės finansų krizės buvo 6–6,5 proc.). Tai skatins ne ką kita kaip vidutinio darbo užmokesčio infliaciją – puiki žinia dirbantiesiems ir ne tokia gera darbdaviams. Dar smagiau dirbantiesiems yra žinoti, kad atlyginimai augs ir toliau“.

G. Nausėda priminė, kad kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

„Nors iš pirmo žvilgsnio su tuo būtų galima sutikti, tokie samprotavimai man primena vieno garsaus nekilnojamojo turto plėtotojo mintis 2007-2008 metais, kad būstas negali būti parduodamas pigiau savikainos plius tam tikra pelno marža. Praėjo pusmetis ir šis „dėsningumas“ sutrupėjo kaip vien tik iš tarkuotų bulvių pagaminti cepelinai“, – teigė jis.

G. Nausėda pastebėjo, kad šiuo metu vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje labiau rūpi, kaip kinta nedarbo lygis, o ne ką veikia darbo našumas.

„Naujojoje Zelandijoje gimęs ir Anglijoje profesoriavęs garsus praėjusio šimtmečio vidurio ekonomistas A. W. Phillipsas būtų patenkintas, kaip „švariai“ Lietuvoje veikia pirminė jo kreivė, t..y. priklausomybė tarp nedarbo lygio ir vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Vėliau ji virto pasirinkimo – didesnė infliacija ir mažesnis nedarbas versus mažesnė infliacija ir didesnis nedarbas – teorija“, – rašė G. Nausėda.

Phillipso kreivė
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Nedarbo lygis Lietuvoje pamažu neria po vadinamuoju natūralaus nedarbo lygio rodikliu, kuris sudaro maždaug 8,5-9 proc....Posted by Gitanas Nausėda on Tuesday, September 1, 2015



DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka neseniai rašė, kad dėl pamažu nykstančios darbo jėgos, išskirtinai aukšto užimtumo lygio bei didėjančio specialistų pasiūlos ir paklausos neatitikimo darbo kaina šauna į viršų metinis augimas sustiprėjo nuo 4,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki 4,6 proc. antrąjį ketvirtį.

Vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje buvo 544,7 eurai per mėnesį.

Realusis darbo užmokestis dėl nuosaikių kainų lygio pokyčių per metus padidėjo per 5 proc. Kaip įprasta, privatus sektorius lanksčiau ir operatyviau reaguoja į besikeičiančią situaciją darbo rinkoje, tad atlyginimai privačiuose įmonėse auga greičiau.

Vidutinis darbuotojų skaičius per metus ūgtelėjo 2,5 proc. – tai lėmė vien privatus sektorius, kadangi valdžios aparate dirbančiųjų skaičius susitraukė 0,8 proc. Atlyginimų augimo nestabdo net didėjantis laisvų darbo vietų skaičius, kurių per metus paaugo 2,8 proc. iki 13,4 tūkst. Atsigaunantis vartojimas ir paslaugų sektoriaus renesansas formuoja naujas darbo vietas – labiausiai jų padaugėjo prekyboje.

Eurostat duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį suderintas ir sezoniškai išlygintas nedarbo lygis Lietuvoje siekė 8,5 proc., palyginti su 11,1 proc. euro zonoje. Paskutinį kartą panašaus dydžio nedarbo lygis buvo užfiksuotas 2008 m. pabaigoje.