Po 2008 m. pasaulio ekonomiką apėmusios finansų krizės Kinija tapo vienu iš dviejų pasaulio ekonomikos augimo variklių.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateikiamais duomenimis, po 2008 m. pasaulį sukrėtusios finansų krizės pastaruosius pusantro dešimtmečio Kinija prie pasaulio BVP augimo prisidėjo ne ką mažiau, o gal net ir daugiau nei JAV. Taigi TVF prognozuoja, kad Kinija iki šio dešimtmečio pabaigos dvigubai viršys JAV indėlį į pasaulio ekonomiką, o kartu su JAV Kinijos indėlis prilygs bendram kitų šalių indėliui į pasaulio ekonomiką, rašo theconversation.com.
Iki Kinijos integracijos į pasaulio ekonomiką JAV buvo didžiausias ir vienintelis pasaulio ekonomikos augimo variklis, o šios šalies BVP siekė apie ketvirtį viso pasaulio BVP, remiantis rinkos valiutų kursais. Taigi veržlus Kinijos ekonomikos augimas, nuo 2 proc. pasaulio BVP dalies 1995 m. šoktelėjęs iki dabartinių 15 proc. prisidėjo prie itin sparčiai vykusio pasaulio ekonomikos augimo XXI a. pirmajame dešimtmetyje.
Kadangi Kinija nuo beveik 10 proc. augimo rodiklio, fiksuoto pirmuosius tris 1979 m. prasidėjusių reformų dešimtmečius, sulėtėjo iki kuklesnių 7 proc., pasaulio ekonomika neabejotinai lėtės kartu su ja. Labiausiai šiuos pokyčius pajus ne tik žaliavų, tačiau taip ir vartojimo prekių rinkos, įskaitant ir prabangos prekes.
Kinijos ekonomikos perbalansavimas reiškia, kad vartojimas turės didesnės įtakos šalies ekonomikai nei investicijos, o paslaugos taps reikšmingesniu ekonomikos augimo varikliu nei gamyba. Dėl šių pasikeitimų Kinijos ekonomikos sulėtėjimas paveiks ne tik žaliavų ir investicinių prekių rinką, tačiau taip pat ir vartojimo paklausą visame pasaulyje, taigi padarinių neišvengs tarptautinės bendrovės JAV ir Europoje.
Štai sritys, kurioms padarinių našta bus itin sunki.
1. Žaliavų eksportuotojai
Labiausiai Kinijos ekonomikos sulėtėjimas paveiks daug prekių į Kiniją eksportuojančias rinkos žaidėjas, pavyzdžiui, žaliavas šiai šaliai tiekiančią Australiją. Kadangi žaliavų paklausa Kinijoje mažėja, neišvengiamai seks grandininė reakcija. Australijos į Kiniją siunčiamos prekės siekia trečdalį viso šios šalies eksporto.
Kinija yra didžiausia Užsachario Afrikos prekybinė partnerė, aštuntadalis visų prekybos apimčių susijęs būtent su šia valstybe. Vis dėlto padariniai bus tikrai reikšmingi, nes penkioms šio regiono šalims – Angolai, Kongo Demokratinei Respublikai, Pusiaujo Gvinėjai, Kongo respublikai ir Pietų Afrikos Respublikai – tenka trys ketvirtadaliai viso iš Afrikos į Kiniją keliaujančio eksporto.
Kinija aplenkė JAV ir tapo svarbiausia Pietų Amerikos prekybine partnere, nors šis regionas tradiciškai vertinamas kaip JAV „žaidimų aikštelė“, priklausanti nuo savo šiaurinės kaimynės ekonomikos. Pietų Amerikos į Kiniją siunčiamas eksportas siekia rekordinius 2 proc. šio regiono šalių BVP.
Kadangi Kinijos ekonomikos augimas sulėtėjęs, remiantis naujausiais liepos mėn. paskelbtais duomenimis, per pastaruosius vienerius metus šios šalies importo apimtys susitraukė 8 proc. Sulėtėjimas prisidėjo prie žaliavų kainų mažėjimo šią vasarą. Dėl šių priežasčių darbo neteko tūkstančiai naftos ir anglies perdirbimo įmonių darbuotojų, o taip pat ir kitose įmonėse dirbusių asmenų visame pasaulyje.
2. Europa
Vis dėlto negandos palietė ne tik žaliavų rinkas – investicinių prekių importas susitraukė, o tai turės neigiamo poveikio tokioms šalims kaip Vokietija, nes iš šios šalies į Kiniją keliaujantis eksportas siekia apie 2 proc. šios šalies BVP.
Kadangi Vokietija į Kiniją prekių eksportuoja daugiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių narių, taigi eksporto sąskaita iš krizės išbridusi Vokietija tikrai neišvengs Kinijos ekonomikos sulėtėjimo padarinių.
Kadangi ES yra didžiausia Kinijos prekybinė partnerė, o Kinija yra antroji pagal dydį ES prekybinė partnerė, nusileidžianti tik JAV, sulėtėjusi Kinijos ekonomika neabejotinai turės poveikio Europai, kuris atsispindės ir Europos bendrovių, pavyzdžiui, „Burberry“ ir BMW išleistuose įspėjimuose dėl sumažėjusio pelningumo, kadangi šių bendrovių pardavimai Kinijoje sumažėjo.
3. JAV
JAV eksporto srautas į Kiniją sudaro vos mažiau nei 1 proc. šalies BVP, nors iš Japonijos į Kiniją eksportuojamų prekių vertė siekia 3 proc. šios šalies BVP.
Vis dėlto tai nereiškia, kad JAV tarptautinėms bendrovėms pavyks išvengti situacijos Kinijoje sukeltų padarinių. Pavyzdžiui, vertingiausia pasaulio bendrove vadinama „Apple“ Kinijoje „iPhone“ išmaniųjų telefonų parduoda daugiau nei JAV, o šios bendrovės vadovui jau ne kartą yra tekę raminti rinkas, kad sulėtėjusi Kinijos ekonomika neturės neigiamo poveikio jo vadovaujamam verslui.
4. Finansų rinkos
Galiausiai Kinijos ekonomikos sulėtėjimas labai aiškiai atsispindės finansų rinkose. Kinijos akcijų rinka didžiąja dalimi uždaryta užsienio investuotojams, taigi neturi tiesioginio poveikio investuotojams pasaulyje. Vis dėlto nepaisant po pirminio smukimo sekusio „atšokimo“ vertybinių popierių biržos neabejotinai reaguos į Kinijos ekonomikos sulėtėjimo padarinius.
Labiausiai šių įvykių pasekmės atsispindės Jungtinės Karalystės (JK) FTSE indekse, nes šis apima didelę dalį žaliavų bendrovių, pusė kurių yra tarptautinės, taigi tai viena atviriausių vertybinių popierių biržų visame pasaulyje. Nieko nuostabaus, kad JK akcijų rinkos patyrė didžiausią dieną trukusį nuvertėjimą nuo 2008 m. finansų krizės laikų.
Žinoma, nėra įprasta, kad antroji pagal dydį pasaulio ekonomika – tai vidutines pajamas gaunanti šalis, kuri nėra visiškai orientuota į rinką. Atsižvelgiant į Kinijos svarbą pasaulio ekonomikai atėjo laikas suvokti, kad Kiniją ir JAV tenka stebėti itin dėmesingai, o taip pat ir būtina priprasti prie didesnių pakilimų ir nuopuolių, kurių neišvengs pasaulinė ekonomika.
