- Vienas rimčiausių Mindaugo Marcinkevičiaus kaltinimų buvo grupės mokesčių slėpimas. Ką galėtumėte į tai atsakyti?
- Taip, mokesčiai yra rimta, todėl neatsakingai svaičioti apie jų slėpimą yra ne tik kvaila, bet ir niekšinga. Čia galima prisiminti, kaip Žilvinas Marcinkevičius viešai išvadino Darių Mockų Rusijos agentu. Retorika tuomet, beje, buvo labai panaši, o atsiprašinėti teko kitiems.
- Mokesčių inspekcija skelbė, kad buvo tikrinusi VP grupės akcininkų ir buvo jiems priskaičiavusi 2 mln. Lt nepriemoką, ar buvote tarp jų?
- Kasmet deklaruoju visas savo pajamas ir sumoku apskaičiuotus mokesčius. Gaunu įvairių pajamų: darbo užmokestį keliose valstybėse, tantjemų, palūkanų, dividendų. Beveik kasmet VMI prašo patikslinti tą ar kitą skaičių, patikrina kurią nors pajamų eilutę. Pasitaikydavo permokų, yra buvę nepriemokų, tačiau jas padengdavau be jokių ginčų. Beje, tos sumos niekada nebuvo įspūdingos, tesudarė šimtus ar tūkstančius litų.
- N. Numavičius išsikraustė į Londoną, galbūt ir Jūs svarstote pasekti jo pavyzdžiu?
- Ne. Neplanuoju iš Vilniaus niekur kraustytis.
- Didžiausia grupės gėda laikomas „Spindulys“ (dabar - labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“ ). Jūsų nuomone, kodėl jis dar veikia ir jame laikomi pinigai? Ar yra nuspręsta, kaip juos panaudoti?
- Tai, kad fondas tebeveikia, man regis, yra normalu. Skandalas galėtų kilti, paaiškėjus, kad jo nebėra. Aš niekada nesu buvęs šio fondo dalininku ar dalyvavęs jį valdant. Fondas nepriklauso jokiems akcininkams.
Esu tikras, kad labdaros fondas apskritai nėra verslas, todėl visiškai klaidinga laikyti jį VP grupės dalimi. Fondo turtas turėtų būti akylai saugomas, o iš jo gautos pajamos skaidriai skiriamos paramai.
- Kaip vertinate M. Marcinkevičiaus kaltinimus VP grupei ir jos akcininkams?
- Pirmiau reiktų paklausti: kas yra ta VP grupė? Žmonės ar įmonės? Kas nesumokėjo mokesčių? Tuomet nuosekliai kalbėti apie kiekvieną bendrovę ar asmenį. Tai, kas buvo paskelbta Mindaugo vardu, vertinu kaip šmeižikiškų išpuolių ir sensacingų teiginių kratinį. Visi kaltinimai subliūkšta, vos juos rimtai apsvarsčius.
- Koks yra jūsų santykis su M. Marcinkevičiumi, ar su juo bendraujate?
- Kokiomis aplinkybėmis M. Marcinkevičius atsiskyrė nuo VP grupės?
- Jis tebėra akcininkas, taigi šiuo požiūriu kol kas nėra atsiskyręs. O iš „Akropolio“ vadovo pareigų pasitraukė po to, kai buvo policijos sulaikytas Vokietijoje.
- Kodėl tuo metu, kai įvyko sulaikymas Vokietijoje ir M. Marcinkevičius pasitraukė iš „Akropolio“, šios istorijos neviešinote, jei tai buvo nesąžiningas elgesys?
- Na, o kas galėjo tai skelbti, kas ta VP grupė? Nebebuvo centro, neaišku, kodėl Nerijus, aš ar kas kitas turėjo apie konfliktą pranešti. Iš principo, kad vienas iš akcininkų pradėjo savo verslą, nieko ypatingo ir baisaus, nes buvo suprantama, kad link to bus einama, bėda ta, kad pradėtas buvo konkuruojantis verslas, kai naudojamasi veikiančio verslo resursais jam vadovaujant, turiu omenyje „Akropolį“. Tas problemas įmonė ir jos akcininkai jautėsi išsprendę pakeisdami vadovą, tad nesinorėjo šios istorijos akcentuoti.
Reikia pripažinti, kad mūsų grupėje nebuvo įprasta viešai skelbti apie kiekvieną tokio pobūdžio įvykį. Antra vertus, jei Mindaugas nebūtų pradėjęs teigti, kad jis buvo kitų iniciatyva brutaliai ir tyčia išmestas, buvo izoliuotas nuo informacijos, turbūt ir dabar ši istorija nebūtų paskelbta – niekada nebus visi privatūs pokalbiai, santykiai, konfliktai ir kiti virtuvės dalykai paviešinti, daug kas lieka virtuvėje ir pasimiršta.
- Ar buvo bendras susitarimas, kad viešumo reikia vengti?
- Apie verslą buvo skelbta nemažai naujienų ir nuosekliai skaitant galima susidaryti pakankamai aiškų vaizdą. Jeigu prisimintume, kiek ir man teko kalbėti bei komentuoti, medžiagos susidarytų tonos – tai nebuvo itin uždara grupė. Jeigu pažiūrėtume Lietuvos praktiką, didžiųjų šalies įmonių akcininkų elgesį, rastume dar paslaptingesnių asmenybių, kai net nėra šių žmonių nuotraukų viešojoje erdvėje. Nesakyčiau, kad mūsų grupė buvo kažkoks ekstremalus kraštutinumas, be abejo, palyginti tai, kaip buvo ir galėjo būti, informacijos galėjo būti ir daugiau.
- Kokią įtaką, jūsų manymu, akcininkų nesutarimo viešinimas padarė?
-Viešinimas – puiku, skaidrumas verslui tik į naudą. Sužinojusi daugiau, visuomenė geriau supranta, kas vyksta, kas ko siekia. Žalos padarė tik melagystės. Deja, šmeižtas visada palieka purvo, todėl jis ir laikomas nusikaltimu.
- Ar jūs pajutote tokią žalą?
- Pradėkime tuo, kad jeigu dabar žmogus išgirdo, kad vienas prekybos tinklas galimai slepia mokesčius ir taip teigia vienas jo kūrėjų, motyvacija eiti apsipirkti tame tinkle sumažėja, tai – visiškai suprantama. Pasverti, kiek bus prarasta pardavimų – atskiras uždavinys. Žinoma, kad neigiama ar melaginga informacija visuomet išvirsta į skaičius, tik klausimas, kas ir kada juos suskaičiuos.
Aš nesu įmonių vadovas, kuris tiesiogiai bendrauja su tiekėjais, bankais ir kitomis institucijomis, be to, praėjo palyginti nedaug laiko, tačiau žvilgsnių su užuojautos šešėliu pajutau, žmonėms įdomu, kas vyksta ir dėl ko yra aiškinamasi, kiek paskelbtuose teiginiuose yra tiesos, nes kiekvienas teiginys palieka atgarsio.
- Kokį matote M. Marcinkevičiaus veiksmų tikslą?
- Tikslas vienintelis – daugiau pinigų. Nei geras vardas, nei sielos išganymas, matyt, jam neberūpi. Jis šitaip mėgina spausti Nerijų (Numavičių - DELFI), skaičiuodamas, kad dėl šio puolimo bendrovių patiriama žala didesniam akcininkui bus skaudesnė, nei jam pačiam.
- Kaip seniai jau yra kalbama apie galimą jo pasitraukimą?
- Į šį klausimą galėtų atsakyti arba pats Mindaugas, arba Nerijus ir jo atstovai, nes jie nemažai yra bendravę tiesiogiai, o man nėra jokios prasmės tokiuose pokalbiuose dalyvauti, nes aš nei pirksiu Mindaugo akcijų, nei kažkaip kitaip jiems galiu padėti. Galiu tik daryti prielaidą, kad kai Mindaugas ėmė kurti savo verslą ar, jam kilo klausimų, galbūt yra geriau yra turėti daugiau laisvės investicijoms ir verta išeiti iš „Vilniaus prekybos“ - bet aš tik spėju.
Kalbas apie tai, kad jis norėtų „Akropolių“, faktais sužinojau tuomet, kai jis pateikė pasiūlymą juos nusipirkti – visiškai neseniai.
- M. Marcinkevičius turėjo VP grupės akcininkams, konkrečiai – jums ir Nerijui Numavičiui – priekaištų dėl iš „Maxima“ įsigyto prekybos internetu verslo. Kaip manote, kodėl buvo priekaištų dėl dar nuostolingo verslo perėmimo? Gal galite paaiškinti, kaip ir kodėl perėmėte nuostolingą verslą? Kokia yra ateities „Barboros“ strategija?
- Čia keletas dalykų. Visiškai padoru yra klausti, kokiomis sąlygomis buvo kuriama „Barbora“, ar jos bendradarbiavimas su „Maxima“ yra naudingas abiem pusėms. Ten viskas tvarkoje, dirba šimtai žmonių, niekas neslepiama. Manau, kad Mindaugas dabar panašiai priekaištautų, jei internetinę prekybą būtų vysčiusi „Maxima“. Jis tiesiog ieško priekabių.
Aš pats investavau į „Barborą“, nes tikėjau ir tebetikiu šio verslo sėkme. Kol kas jis nuostolingas, nes teikia nuostabias paslaugas už kuklią kainą, bet dar paaugs ir susibalansuos. „Barbora“ man įdomiausia tuo, kad gali tapti modeliu plėtrai į Europos didmiesčius.
- Galbūt numanote, dėl kokių pertvarkų grupėje M. Marcinkevičius dar galėtų rėžti kritikos?
- Nemanau, kad Mindaugas apskritai turi ar turėjo kokių nors realių priekaištų dėl pertvarkų. Jo tikslai kiti: spausti pagrindinį akcininką, kad tas kuo brangiau sumokėtų už akcijas. Nusispjovus ant realios bendrovių vertės, ant jų sėkmės perspektyvų, galima be galo bylinėtis dėl įvairiausių klausimų: teisių į informaciją, valdymo principų, vadovų skyrimo, per menko pelno, netinkamo jo skirstymo ir t.t.
Esu kai kurių bendrovių valdybos nariu ir matau iš laiškų, kuriuos gauname Mindaugo vardu, kad jis tendencingai spaudžia bendrovės vadovybes ieškodamas priekabių. Jeigu įmonė dirba pelningai, tuomet ji gali būti apkaltinta perdėtu godumu, formuojamas įvaizdis, kad tai yra įtartina, nedora ir galbūt neteisėta. Jeigu įmonė dirba nepelningai, tuomet vadovybė kaltinama, kad ji neuždirba pelno, nemoka akcininkams dividendų ir Mindaugas negauna investicijų grąžos. Tai labai gerai atskleidžia, kad versle galima kabinėtis prie daugelio dalykų.
- Ar galite papasakoti, kaip jūs prisijungėte prie VP grupės? Ar M. Marcinkevičius jau buvo jos nariu?
- Pačioje pradžioje, turbūt dar 1991-aisiais, su Nerijumi pradėjome verslą tik dviese: nupirkome Vilniuje, Savanorių prospekte, kirpyklą ir pelningai ją pardavėme. Nerijus turėjo 90 procentų akcijų, aš – 10. Užsidirbęs kelis tūkstančius dolerių, aš daugiau dėmesio skyriau studijoms, o Nerijus toliau kūrė verslus. Vėliau jis pakvietė įsijungti, burdamas vadinamąjį VP devintuką, tuomet ir susipažinau su Mindaugu.
- Kaip manote, kada tarp akcininkų prasidėjo pirmieji nesutarimai?
- Nesutarimų pasitaikydavo, tik išsiaiškindavome be teismų. Dabar, ko gero, laukia bylinėjimasis, išlaidos, nuostoliai. Nemanau, kad Mindaugui pavyks užgrobti valdžią bendrovėse. Vadovams kurį laiką dirbti bus sudėtinga, bet taip tik įdomiau.
Teisiniai ginčai jau yra prasidėję, o viešosios erdvės neįmanoma atsieti nuo teisminio proceso. Aišku, svarbiausi klausimai spręsis teismuose, o viešoji erdvė gyvens savo gyvenimą.
- Kokią prognozuojate šios istorijos pabaigą?
Kalbant apie pasitraukimo scenarijų – svarbiausias lieka kainos klausimas, aišku, kad ta prasme situacija pasunkėjo, nes šita istorija daro įtaką įmonių vertinimui, jų kainai. Jeigu vyksta ataka prieš reputaciją, kaip pasverti, kokią įtaką padarė viena ar kita vieša kampanija? Kitas dalykas, apsunkintos yra pagrindinio akcininko galimybės derėtis – visada tai sunkiau daryti, kai žmogus elgiasi neteisėtai ar amoraliai. Net bendraudamas ir veldamasis į dialogą rizikuoji savo reputacija, nes tai, ką pasakai privačiame pokalbyje gali būti panaudota prieš tave ir panašiai, tai – menkina pasitikėjimą. Dabar derybų perspektyva yra sudėtinga, procesas neabejotinai užsitęs, greitos atomazgos nesitikiu.
Privalumu yra tik tai, kad Nerijus visada turėjo kontrolinį akcijų paketą visuose bendrovėse ir tai suteikia stabilumo partneriams, klientams, darbuotojams bei tiekėjams, nes yra stabilizuojanti jėga. Manau, dabar grupė yra valdoma racionaliai, tad priešiško perėmimo tikimybė yra menka.
- M. Marcinkevičius viešojoje erdvėje yra teigęs priešingai, kad N. Numavičius ne visuomet turėjo kontroliuojantį akcijų paketą.
- Tuomet reikia šią istoriją prisiminti išsamiau ir bet kuris kitas VP devintuko narys, manau, turėtų kitokį vertinimą. Aš visada žinojau, kad Nerijus Numavičius turi kontrolinį akcijų paketą. Jei tuomet Mindaugui atrodė kitaip, jis galėjo kelti klausimų ir aiškintis.
- Ačiū jums už pokalbį.
