Panevėžio Marijonų gatvės 43-iojo namo gyventojai, labiau už viską vertindami ramybę, nesutinka, kad jų daugiabutyje būstą įsigijusi įmonė čia atidarytų grožio saloną, nors mainais už tai siūloma suremontuoti namo laiptines ir sutvarkyti fasadą.
Verslininkams nesuprantama, dėl kokių priežasčių jiems trukdoma, ir teisybės ketina ieškoti teisme.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Marijonų gatvės 43-iojo namo pirmininkė Vilma Šimonienė, visos bėdos su jų name būstą įsigijusiu verslininku prasidėjo maždaug prieš metus. Ilgą laiką tuščias stovėjęs butas pernai buvo suremontuotas ir, sušaukus daugiabučio gyventojų susirinkimą, buvo pranešta, kad čia planuojama atidaryti grožio saloną.
„Jau per pirmąjį susirinkimą labai nepagarbiai bendravo su gyventojais, – dėstė namo pirmininkė. – Keista ir tai, kad pirmiausia bute padarė remontą ir tik po to, sukvietę visus gyventojus, pareiškė, kad čia planuojama įkurti grožio saloną. Mus pastatė prieš faktą, todėl gyventojų dauguma nesutiko su verslininko užmojais. Tad šis supykęs pasakė, kad tokiu atveju susitiksime teisme.“
Ir iš tiesų: netrukus bendrija gavo šaukimą į teismą. Anot V. Šimonienės, jų daugiabutis nedidelis – dviejų laiptinių. Automobilių aikštelė taip pat vos talpina kelias mašinas, tad gyventojai, suprasdami, kad čia duris atvėrus grožio salonui susidurtų su tam tikromis problemomis, ir nesutiko su verslininko idėja.
„Klientams gal ir bus padarytas atskiras įėjimas, tačiau laiptinėse vis tiek svetimų žmonių nepavyks išvengti, – pagrindines priežastis, kodėl gyventojai prieštarauja, kad kaimynystėje atsirastų grožio salonas, vardijo V. Šimonienė. – Mūsų kiemas ir taip mažytis, tad jeigu dar grožio salono darbuotojai ir klientai čia savo transportą statysis, įvažiuoti išvis nebus įmanoma. Be to, kieme nuolat laksto daug mažų vaikų. Nebeliks nei saugumo, nei ramybės, nei privatumo. O kur dar visi kvapai ir triukšmas? Nesinori to mažo jaukaus namuko apkrauti grožio salonais ir parduotuvėlėmis.“
Dosniais pažadais nesusiviliojo
Namo pirmininkės teigimu, jų name jau įsikūrusi nedidelė parduotuvė, prekiaujanti stogo danga, tad gyventojai puikiai gali palyginti, kokia gyvenimo kokybė buvo prieš įsikuriant čia prekybininkams ir dabar. Kaip ir grožio salono, taip ir šios parduotuvėlės savininkai gyventojus apdalijo pažadais, bet realybė buvo kiek kitokia.
„Tik įsikūrusi parduotuvė atsijungė nuo centrinio šildymo. Nors buvo žadėta, kad su jų patalpomis besiribojančios gyventojų butų sienos bus apšildytos, to nebuvo padaryta, todėl butuose ėmė kauptis drėgmė, įsiveisė pelėsis. Po kiek laiko parduotuvė vėl prisijungė prie centrinio šildymo, tačiau išsibalansavo visa namo šildymo sistema. Bijome ir vėl nukentėti“, – atvirai kalbėjo V. Šimonienė.
Už tai, kad gyventojai pritartų, jog jų namo pirmame aukšte įsikurtų grožio salonas, verslininkai, kaip minėta, prižadėjo suremontuoti namo laiptinę ir apskardinti pirmo aukšto fasadą. Tačiau tokiais pažadais gyventojai nesusiviliojo, mat ruošiamasi namo renovacijai.
„Žadėjo apskardinti ir namo išorę, ir laiptinę sutvarkyti, bet iš šito pono mums nieko nereikia, nes kaip tik šiuo metu renkame parašus dėl namo renovacijos“, – paaiškino V. Šimonienė.
Be to, dėl to, kad gyventojai savo teisę gyventi ramiai dabar priversti ginti teisme, tenka gerokai pakratyti ir piniginę. Vien advokato paslaugos – dokumentų parengimas teismui ir atstovavimas jame kainuos apie 500 eurų. Šie pinigai bus imami iš kaupiamųjų lėšų. O ir tų pačių nėra daug, mat name nemažai ir skolininkų, kurių didžiausias – ta pati įmonė, norinti čia įkurti grožio saloną.
„Mus dabar taip skriaudžia, nes teks mokėti ir už advokato paslaugas. O kaupiamųjų lėšų daug neturime, nes turime ir kelis skolininkus, kurių didžiausias – mus į teismą padavusi įmonė. Paskola namo stogui renovuoti buvo paimta prieš tai čia gyvenusios moters vardu, bet jeigu butą iš jos perpirko įmonė, ji yra atsakinga ir už skolą“, – įsitikinusi V. Šimonienė.
„Visi šiame name gyvenantys žmonės labai draugiški ir kažkaip visada randame bendrus sprendimus, tačiau su šios įmonės savininku nepavyksta sutarti nei gražiuoju, nei piktuoju. Suprantu, kad žmogus nori plėsti savo verslą, bet reikia suprasti ir mus. Čia daugiabutis, visi esame bendraturčiai, todėl reikia atsižvelgti į daugumos nuomonę. O jeigu vis dėlto teismas leistų čia įkurti grožio saloną, taip paprastai visko nepaliktume ir savo teises gintume aukštesnės instancijos teisme“, – pridūrė pirmininkė.
Mins teismų slenksčius
Marijonų gatvės 43-iajame name butą įsigijusios įmonės „Asveka“ direktorius Rimantas Masiokas tik stebisi tokiu gyventojų sprendimu neleisti čia įsikurti grožio salonui. Ir tiki, kad teismas bus jo pusėje.
Verslininko teigimu, daugiabučių pirmuose aukštuose įsikūrusios įmonės – normali praktika. Tuo labiau kad šiuo atveju bus ne koks alaus baras, naktinis klubas ar parduotuvė, todėl gyventojai nesusidurs nei su neblaiviais ir triukšmingais klientais, nei su nuolat zujančiomis sunkiasvorėmis mašinomis. Atvirkščiai, įsikūrus grožio salonui, namas taptų daug jaukesnis ir gražesnis.
„Namas apgailėtinos būklės, mes buvome pasiryžę sutvarkyti ir fasadą, ir laiptinę. Esame renovavę ne vieną daugiabutį, tad galėtume sutvarkyti ir šį, tačiau mūsų paslaugų atsisakoma. Kažkodėl jau geriau mokėti tūkstantines sumas už renovaciją nei pasinaudoti mūsų siūlymu“, – niekaip nesuprantamas gyventojų sprendimas R. Masiokui.
Jam keista ir tai, kad gyventojai net neturi objektyvių argumentų, kodėl nenori kaimynystėje matyti įsikūrusio grožio salono. Kaip vienas iš argumentų pateikiamas tariamas triukšmas ar kvapai, tačiau jeigu įmonė negalės užtikrinti visų higienos ir saugumo reikalavimų, jai tiesiog nebus išduotas leidimas verstis šia veikla. Tas pats pasakytina ir apie žmonių srautus – anot direktoriaus, jokių pašalinių žmonių gyventojai savo laiptinėse tikrai nesutiks, nes bus įrengtas atskiras įėjimas.
„Kodėl tame pačiame name parduotuvė gali veikti, o grožio salonas – jau ne. Manyčiau, kad pagrindinė problema yra pernelyg principinga namo pirmininkė. Dauguma gyventojų gerokai vyresnio amžiaus, tad jos aklai ir klauso. Nepavyksta sutarti gražiuoju, teks viską daryti teisiniu keliu“, – teigė R. Masiokas.
Kai kalba ambicijos
Miesto Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė teigė, kad įstatymiškai norintieji bendro naudojimo objekte plėtoti verslą ar keisti bendras konstrukcijas turi gauti daugumos gyventojų sutikimą, net jei norima keisti bent vieną bute esančią laikančiąją konstrukciją.
Ir tik gavus daugumos gyventojų pritarimą galima rengti patalpų keitimo projektą, kur turi būti numatyta, kur bus įėjimas, kokie darbai patalpose bus atliekami, pagaliau kur bus įrengtos automobilių parkavimo vietos. Tačiau praktika tokia, kad nemažai daugiabučių bendrijų nenori, jog jų name įsikurtų tam tikri verslo subjektai.
„Su bendrijomis neretai taip ir būna: jeigu tik atsiranda tokių, kurie prieštarauja ir savo prieštaravimus reiškia itin garsiai, ir visi nusiteikia taip pat. Dažniausiai tai būna ne rimti argumentai, o kažkokios ambicijos, nesusikalbėjimai. Ir taip yra ne tik su daugiabučiais, bet ir su privačiais namais. Pavyzdžiui, kaimynai kitiems neleidžia jungtis komunikacijų tik dėl vidinių nesutarimų“, – pastebi specialistė.
Tokiais atvejais, kai abi pusės neranda sprendimo, galima kreiptis į teismą. Dažnai pasitaiko, kad verslo patalpos daugiabučiuose įrengtos puikiai, tačiau gyventojai vis vien randa priekaištų ir visas galimas instancijas užverčia skundais.
„Kirpyklos ar grožio salonai paprastai nekelia gyventojų nepasitenkinimo, nebent dėl didesnių žmonių srautų. Tačiau turime ir kitokių pavyzdžių. Dainavos gatvėje viena kirpykla įrengta puikiai ir pagal visus reikalavimus, tačiau virš jos gyvenantis pensininkas nuolat visoms instancijoms skundžiasi, kad vasarą į jo butą ateina nepageidaujami kvapai, o žiemą šalta, nors pats gyvena kampiniame bute ir kiaurais langais. Tokiais atvejais vienas kelių apginti savo nuomonę – teismas“, – teigė V. Lauraitienė.
