Patikimas šaltinis nurodo, kad jau ketvirtadienio ryte Graikijai bus suteikti 23 mlrd. eurų, leisiantys Atėnams dar tą pačią dieną atlikti 3,4 mlrd. eurų skolos įmoką ECB. Vėliau pranešta, kad mokėjimas buvo atliktas.
Dar trečiadienį Graikijos paramą patvirtino daugelis euro zonos valstybių parlamentų, pavyzdžiui, Vokietijos Bundestagas, bei, kiek anksčiau, regiono finansų ministrai, todėl šalis galės pradėti grąžinti susidariusias skolas ir gaivinti savo ekonomiką. Viso trečiojo finansinės paramos paketo vertė gali pasiekti iki 86 mlrd. eurų.
„Šis susitarimas suteikia galimybių Graikijos ekonomikai ir tampa tvaraus augimo pagrindu", - sako Nyderlandų finansų ministras ir euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.
Atsižvelgdamas į pastarąją paramos programą, ministras įsitikinęs, kad „Graikija sugebės stabilizuoti savo skolą iki 2030 metų".
Trečiadienį balsavę Vokietijos politikai savo balsų dauguma finansinės paramos Graikijai projektą palaikė, nors šalies kanclerės Angelos Merkel vadovaujamoje konservatorių partijoje ir kilo pasipriešinimas.
Iš viso 454 parlamentarai balsavo už 86 mlrd. eurų vertės paramos paketą - šis laikomas jau trečiąja pagalba Graikijai per pastaruosius penkerius metus. Prieš pasisakė 113 parlamentarų, susilaikė - 18.
Prašo prisidėti ir EP
Graikijos premjeras Alexis Tsipras paprašė prie tarptautinių kreditorių trejeto, reguliuojančio, kaip vykdomas neseniai pasirašytas finansinės paramos susitarimas, prisijungti ir Europos Parlamentą (EP).
Toks prašymas buvo paskelbtas euro zonos finansų ministrams oficialiai patvirtinus pirmąją išmoką pagal 86 mlrd. eurų vertės paramos paketą - ketvirtadienį Atėnams skiriami 23 mlrd. eurų padės laiku atsiskaityti su Europos centriniu banku (ECB), praneša „EUbusiness".
Savo oficialų prašymą A. Tsipras pateikė Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui skirtame laiške.
„Prašau tiesioginio ir visiško EP prisijungimo prie vadinamojo kreditorių ketverto ir jo dalyvavimo skolos susitarimo įgyvendinimo stebėsenos procese", - rašoma dokumente.
Vadinamajam tarptautinių Graikijos kreditorių ketvertui šiuo metu priklauso Europos Komisijos, ECB, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) pareigūnai.
„Manau, politine prasme svarbu, kad vienintelė Europos institucija, turinti tiesioginį rinkėjų mandatą, (dalyvautų derybose) ir taptų demokratinės atskaitomybės bei (proceso) suderinimo su Europos ekonomine politika garantu", - teigia A. Tsipras.
Anonimiškai pasisakęs Graikijos vyriausybės atstovas nurodė, kad dar trečiadienį šalies premjeras telefonu kalbėjosi su M. Schulzu.
Šis „teigiamai įvertino tokį reikalavimą", sakydamas, kad panašią nuomonę reiškė ir kelios paties parlamento politinės grupės.
